Buvo planuota, kad jos varžysis 4 klasėse į kurias automobiliai paskirstyti pagal gamintojo nurodytą didžiausią nuvažiuojamą atstumą viena įkrova. Tokios taisyklės galioja jau kelis metus, bet šiemet atsiras nauja – „Telia“ klasė, kurioje šios įmonės darbuotojai sieks kuo efektyviau ir ekonomiškiau įveikti varžybų distanciją. Varžybos birželio 7 d. startuoja Vilniuje Gedimino prospekte šalia Susisiekimo ministerijos. Dalyviai aplankys Panevėžio „Kelių priežiūros“ imonę, aplankys Kražius ir finišuos Palangoje.
Varžybose startuos net 5 „Telia“ ekipažai su „Toyota“ ir Cupra“ elektromobiliais. Dvi komandos vairuos „Toyota Proace City Electric“, o trys „Cupra Born e-boost“. Automobiliai labai skirtingi, bet juos suvienodins ypatingos taisyklės. „Cupra“ ekipažai dalyvaus ir bendroje varžybų įskaitoje, todėl varžybų dieną bandys įveikti didžiausią įmanomą atstumą, tuo pačiu naudos daugiau energijos. „Toyota“ į tarpinių finišų vietas vyks trumpiausiais keliais ir turės galimybę įsikrauti komandų poilsio metu tarpiniuose finišuose.
„Telia“ jau senokai žvalgėsi į elektromobilius. Šiuo metu savo poreikiams jie naudoja 333 automobilius, iš jų 176 – elektromobiliai. 115 , tai inžinierių komandų naudojami krovininiai furgonai „Toyota Proace City Electric“ , 60 kitų darbuotojų „Cupra Born“ bei vienas „Audi Q4 Etron“. Prieš keletą metų pradėję radikalius savo transporto parko pokyčius, įmonė tapo didžiausią nuosavą elektromobilių flotilę ir krovimo stotelių tinklą turinčia įmone Lietuvoje. Transporto elektrifikacijos programai bendrai skyrė 5,5 mln. eurų.
Tačiau „Telia“ artimiausiu metu nežada visiškai atsisakyti benzinu ar dyzelinu varomų automobilių. Kai kurioms funkcijoms atlikti kol kas elektromobiliai nepritaikyti. Tuo pačiu jie teigia, kad elektromobilių skaičius įmonėje tik didės, nes visos „Telia“ grupės mastu iki 2030 metų turi išsikėlę tikslą tapti klimatui visiškai neutraliais. Lietuvoje jau nuo 2014 m. didžiąją dalį savo veikloje naudojamos elektros energijos perka tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o nuo 2019 žalioji energija sudaro 100 procentų įmonės sunaudojamos elektros.
„Telia“ pripažįsta, kad elektromobilius vairuojantiems darbuotojams tenka kiek atidžiau planuotis ilgesnes keliones, ypač žiemą. Tačiau jie mašinas įkrauna savo biuruose ir visoje Lietuvoje turi beveik 150 įkrovimo stotelių tinklą. Be abejo, vykstant į atokesnes vietas naudojasi kitų tinklų automobilių įkrovimo paslaugomis. Prognozuoja, kad šiais metais dėl elektromobilių naudojimo degalų sąnaudos sumažės apie 40 proc. Vien šiemet nuvažiuoti 165 tūkst. „elektrinių kilometrų“ mums jau sutaupė 20 t degalų bei 55 tonas CO2.
Įmonė nenėrė į naują mobilumą stačia galva vien dėl mados. Vytautas Bučinskas, „Telia“ verslo užtikrinimo, tvarumo ir atsparumo padalinio vadovas, visus elektromobilių pliusus ir minusus pasvėrė ir asmeniškai išbandė beveik visus Lietuvos rinkoje parduodamus elektromobilius.
„Puikiai žinau, kaip šaltis ir aplinkos sąlygos daro įtaką nuvažiuojamam atstumui, todėl „ačiū“ turėjome pasakyti visiems, kam 200 „šaltų“ kilometrų buvo pernelyg didelis iššūkis. Vienas kolega, pačią pirmą dieną persėdęs į „Cupra Born“ iš Vilniaus per Panevėžį ir Šiaulius nukeliavo iki Telšių, o sutvarkęs visus reikalus ir grįžęs namo (iš viso nuvažiavęs kiek daugiau nei 600 kilometrų) pareiškė, kad raktelių niekam nebeatiduos. Aš daug metų rūpinuosi šios įmonės automobiliais, bet pirmą kartą iš naują techniką gavusių kolegų sulaukiau padėkos žinučių.
Elektrifikuojant „Telia“ transporto parką pavyko išvengti kompromisų, susijusių su vadinamaisiais TCO („Total Cost of Ownership“ – bendroji nuosavybės kaina liet.) rodikliais. Įvertinus įsigijimo kainą, draudimą, elektros sąnaudas, rutininį techninį aptarnavimą, atpirkimo sąlygas po 4 ar 5 metų bei panašius dalykus paaiškėja, kad TCO rodiklis iš esmės toks pat, kaip ir įsigijus analogiško dydžio bei komplektacijos automobilį su dyzeliniu varikliu. Iš viso „Telia“ automobiliai ir elektromobiliai per metus nuvažiuoja apie 7 mln. km.“ – elektromobilių varžybų organizatoriams sakė V.Bučinskas.
„Telia“ turimas nuosavas įkrovimo stotelių tinklas jau dabar leidžia darbuotojams įsikrauti nepriklausomai nuo viešosios elektromobiliams skirtos infrastruktūros. Tačiau nepaisant augančio žaidėjų šioje rinkoje skaičiaus, rūpesčių dėl įkrovimo vis dar daugiau nei norėtųsi – net jei stotelės veikia, labai dažnai deklaruojama įkrovimo sparta prasilenkia su realybe. Dažnu atveju įkrovimui reikalinga programėlė ir pririšta banko kortelė. Dingsta bet kokia kontrolė, kiek ir kuris darbuotojas krautųsi. Be to, reiktų ir kelių bankinių kortelių įmonės vardu arba didesnio limito sąskaitoje. Visa tai apsunkina ir padidina apskaitos administravimo kaštus.
Privalumas, kad „Ignitis ON“ ir „Inbalance grid“ tiesiog nuskaito sumą už realų įkrovimą, gaunama detali ataskaita su kiekvieno vartotojo sunaudotomis kWh, lokacijomis, kur buvo krautasi. Be to, didelis privalumas, kad klientas gali mokėti pagal pateiktas sąskaitas faktūras už faktinį mėnesio suvartojimą.
