2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius Lietuvoje buvo įregistruotas 7401 automobilis, Latvijoje – 4664, o Estijoje 4716.
Naujas automobilis
Naujas automobilis / 123RF

Lietuvoje 56 proc. automobilių įsigyti lizingu. Tiesa, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, lizingu įsigytų automobilių dalis krito apie 3 proc. Pasak bendrovės „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, nežymų kritimą lėmė vienas veiksnys.

Citadele nuotr./Vaidotas Gurskas
Citadele nuotr./Vaidotas Gurskas

Lizingu įsigyjamų automobilių dalis augs

Iš 7401 naujai įregistruotų automobilių per pirmuosius tris šių metų mėnesius 56 proc., tai yra 4158 automobiliai, buvo įsigyti lizingu. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – šis skaičius nukrito 2,96 proc. Latvijoje ir Estijoje lizingu įsigytų automobilių dalis pirmąjį šių metų ketvirtį itin panaši – siekė 57 proc.

Anot Vaidoto Gursko, naujų registracijų skaičiaus sumažėjimą lėmė automobilių nuomos bei dalijimosi paslaugą teikiančios įmonės, kurios per 2024 m. pirmąjį ketvirtį įregistravo apie 400 automobilių mažiau nei lyginamuoju laikotarpiu prieš metus.

„2023 m. pradžioje naujas dalyvis automobilių nuomos ir dalijimosi rinkoje įregistravo beveik 300 automobilių, o šių metų pirmąjį ketvirtį – nė vieno. Nepaisant šio vienkartinio faktoriaus, tendencija automobilių rinkoje išlieka stabili“, – teigia V. Gurskas.

2022 m. lizingu įsigytų automobilių dalis Lietuvoje siekė net 65 proc., o pastaraisiais metais ji nežymiai krenta. To priežastis, eksperto teigimu, yra nepalanki ekonominė aplinka – aukštos palūkanų normos ir pastaruosius kelerius metus buvusi gana didelė infliacija skatina gyventojus atsargiau imtis finansinių įsipareigojimų.

„Nemaža dalis pardavėjų ieško būdų, kaip palengvinti šią išaugusią finansavimo kainos naštą siūlydami fiksuoti žemesnes palūkanas pirmiems keliems metams ar visam lizingo laikotarpiui. Kartu su prognozuojama Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų mažinimo politika, atitinkamai mažės ir galutinė lizingo kaina, tad tikimės, jog lizingu perkamų automobilių dalis, žvelgiant į bendrą pardavimų skaičių, ateityje augs. Vis dėlto, šiais metais itin reikšmingų pokyčių tikėtis dar neverta“, – komentuoja V. Gurskas.

Populiariausios markės stiprina savo pozicijas

Vidutinė naujo automobilio įsigijimo kaina šių metų pirmąjį ketvirtį siekė apie 40 tūkst. eurų, o finansuojama suma – apie 31 tūkst. eurų. Ekspertas pastebi, jog apie vienerių metų naudoto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje yra dar didesnė – apie 45 tūkst. eurų, tad pirkėjai renkasi arba naują ekonominės klasės automobilį, arba jau kurį laiką naudotą prabangų.

Didžiausio populiarumo jau eilę metų sulaukia „Toyota“ markės automobiliai, kurie ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį užima didžiausią parduodamų automobilių dalį rinkoje (40 proc.).

„Iš tiesų, „Toyota“ per pastaruosius keletą metų itin sustiprino lyderio pozicijas, sėkmingai išnaudodami komponentų trūkumų laikotarpį – jie pastaruosius porą metų turėjo sąlyginai mažiau iššūkių nei pagrindiniai konkurentai“, – įžvalgomis dalijasi „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovas.

Lyderių trejetukas ir per tris pirmuosius 2024 m. mėnesius išlieka toks pats kaip anksčiau: daugiausia (31 proc.) įsigyta „Toyota“, antroje vietoje – „Škoda“ (14 proc.), trečioje – „Volkswagen“ (11 proc.) markių automobilių. Toliau seka „Kia“ (6 proc.), „Nissan“ (4 proc.) ir „Dacia“ (3 proc.). Latvijoje pirmasis populiariausių markių trejetukas išsidėsto panašiai: pirmauja „Toyota“, antroje vietoje „Volkswagen“, o trečioje – „Škoda“. Estijoje trys populiariausios markės – „Toyota“, „Škoda“ ir „Kia“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis