8 paros ir 20 valandų. Per tiek laiko Vitoldas Milius įveikė maršrutą Murmanskas-Magadanas – 11,5 tūkst. km trukmės kelionę Rusijoje. Vos keliomis valandomis trumpiau, tačiau kitu maršrutu, keliavo AIdas Bubinas, sėdėjęs ant „Honda Crosstourer“ motociklo. Jo kelionė Murmanskas-Vladivostokas – 10,5 tūkst. km.
Devintąją kelionės dieną V.Milius ilsisi Magadane, o A.Bubinas jau juda atgal į Murmanską. Jo devintosios dienos kelionė truko kiek daugiau nei 500 km – jis nakčiai apsistojo netoli Bikino miestelio.
„Ten yra mėnulis“, – trumpai paskutinę 3 tūkst. km atkarpą Jakutijoje apibūdino pusę pasaulio automobiliu apvažiavęs V.Milius.
Jis teigė, kad gyvenime yra važiavęs panašios būklės keliu, kuris buvo labiau bekelės ruožas. Skirtumas tas, kad 3 tūkst. km atkarpa Tynda-Magadanas yra valstybinės reikšmės kelias ir vienintelis privažiavimas iki kai kurių miestų Rytų Rusijoje.
„Tokiomis sąlygomis kažką padaryti greičiau – jokių šansų. Nepadariau nei vienos klaidos: nei vairuodamas, nei naviguodamas, miegojau arba nei kiek, arba tris valandas. Šioje vietoje laiko nesugaišau“, – pasakojo V.Milius.
„Visus 3 tūkst. km lijo. Asfalto ten praktiškai nėra – visur purvas. Neįsivaizduoju, kaip Aidui būtų reikėję su motociklu važiuoti tokiomis sąlygomis – automobilyje juk turi stogą ir sėdi šiltai. O jam dar su trauma važiuoti... Nežinau, ką jis čia būtų daręs. Neįsivaizduoju“, – kelionės ypatumus vardino „Honda CR-V“ vairuotojas.
„Žinoma, jis čia turės sugrįžti – visi tokie išprotėję nori čia pravažiuoti“, – pridūrė keliautojas.
Jis svarstė, kad jam pasisekė, jog pavyko įveikti šį maršrutą. Vieniems jo draugams iš Rusijos pernai metais to padaryti nepavyko – stiprios liūtys tiesiog nuplovė kelius ir jų neliko. Tačiau kiti pažįstami pataikė važiuoti be lietaus ir Magadaną pasiekė beveik neišpurvinę automobilio.
„Užduotis man buvo nemenka. Per lietų turi pastoviai dirbti. Kai sausa, gali būti, kad važiuodamas netgi pasimėgauji – aplink vien kalnai“, – ironizavo V.Milius.
Jis pažymėjo, kad visureigis „Honda CR-V“ – per žemas automobilis tokiam keliui, praktiškai visur turi braukti dugną.
„Žmonės su landkrauzais („Toyota Land Cruiser“) ten važiuoja, priešais duobę sustoja, apsidairo, pažiūri per kur geriau ją pervažiuoti ir bando įveikti. Aš irgi išmokau tai – privažiuoji tokią vietą, sustoji, apeini aplink balą, apsižiūri, nusprendi per kur geriausia važiuoti. Susirandi kokių pagaliukų, jais atsižymi teisingą vietą, įsibėgėji ir varai“, – protu sunkiai suvokiamą važiavimo 3 tūkst. km būdą pasakojo keliautojas.
V.Milius išskyrė tai, kad šis kelias – vienas tokių, kur niekada neliksi vienas. Įklimpus visada atsiras kas ištraukia. Tik kad nepataikius „į trajektoriją“ reikia kažkaip išlipti iš automobilio, klampoti po pusmetrio gylio balą ir visam šlapiam po to lipti į automobilį.
Vairuotojas teigė, kad jam pavyko išvengti tokių atvejų – jis nei karto neįklimpo. Tačiau priekiniais ratais varomas „Honda CR-V“ iš purvų ištraukė kelis mikroautobusus.
„Šiame kelyje nevyksta joks eismas, išskyrus vietinių gyventojų keliones, kurių ilgis gal 20 km. Dar čia yra vietiniai prekeiviai, važinėjantys UAZ mikroautobusais su specialiomis bagažinėmis – jie gabena prekes per kaimus. Kaip jie lekia per tas duobes... Vairuotojai įpratę ten važiuoti“, – įspūdžiais dalinosi V.Milius.
„Teko matyti ir kelias automobilių ekspedicijas, bet jos keliauja dideliais visureigiais. Bet įmanoma ir su CR-V nuvažiuot“, – šypsosi 11,5 tūkst. km ką tik įveikęs vairuotojas.
Automobilis kelionę „atlaikė“ puikiai – jokių problemų neiškilo. Tik vienas ratas pradėjo lėtai leisti orą, tad jį teko pakeisti.
Kita problema – purvas. „3 tūkst. km tokios makliošės yra kažkas nerealaus. Neįsivaizduoju, kaip galima pataikyti į tokį reikalą. Tas šlapias gruntas yra žiauriai slidus. Jeigu matai tiesiąją, kurioje nėra nelygumų ir įsibėgėji iki, pvz., 100 km/val., bandydamas pristabdyti prieš kokią didelę duobę tik klausaisi kaip ABS atmetinėja stabdžio pedalą ir važiuoji galvodamas, kokia čia trajektorija tą duobę pervažiuoti geriau“, – pasakojo V.Milius.
„Net nenoriu pagalvoti, kad teks apsisukti ir važiuoti atgal tuo pačiu keliu. Reikia dar automobilį susitvarkyti – ratai pilni žvyro, visa mašina dabar sveria turbūt tris tonas. Kai keičiau ratą, negalėjau jo pakelti nuo žemės – pirma turėjau iškrapštyti ratlankio viduryje susikaupusį žvyrą“, – kalbėjo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius.
Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti ant automobilio nusėdusio purvo svorį, V.Milius pateikė paprastą pavyzdį – „Honda CR-V“ bagažinę. Amortizatoriai jos jau nepakelia – žmogus turi padėti ir iš visų jėgų kelti bagažinės dureles.
V.Milius pasakojo, kad važiuodamas atgal tokio pat tempo nepalaikys, o sustos keliose vietose. „Tai nebūtų labai sąžininga rekordo atžvilgiu, tačiau keliose vietose noriu stabtelėti, jas nufotografuoti, paklaustinėti žmonių, kaip jie čia gyvena. Tokių miestelių pamačiau, kad ten filmus filmuoti galima. Kažkas nerealaus – tokių mirusių vietų... Esu matęs Kazachstane mitrusių miestų, kur gamyklą uždarė ir visi gyventojai išsikraustė. Bet čia tokiuose miestuose dar gyvena žmonės. Noriu paklausti, kaip jie čia gyvena – aš negaliu įsivaizduoti. Kai pirmą kartą patekau į Indiją, mane šokiravo indų gyvenimo būdas. Bet ten ir žmonės kitokie, o čia juk tie patys rusai“, – įspūdžiais dalinosi vairuotojas.
Žemiau esančiame žemėlapyje galite matyti, kur yra keliautojai. Paspaudę ant mėlynos ikonos, pamatysite, ar tai motociklas, ar automobilis.
GPS stebėjimą vykdo „Altas IT“ sistema.
KONKURSAS
Skelbiame konkursą – atspėkite, per kiek laiko automobilis įveiks kelią Murmanskas–Magadanas-Murmanskas ir per kiek laiko motociklas nuvažiuos Murmanskas-Vladivostokas-Murmanskas. Spėjimus rašykite komentaruose, nurodydami ir savo el. paštą. Laikas – iki pirmas ekipažas, važiuodamas atgal, pasieks Irkutsko miestą prie Baikalo ežero.
Šešiems tiksliausiai spėjusiems laiką (trims geriausiai spėjusiems motociklo kelionės trukmę ir trims – automobilio) padovanosime automobilių priežiūros „Quixx“ prizų komplektą: du automobilių žibintų restauravimo rinkinius, du įbrėžimų valiklius ir universalų polirolį.
