Prieš septynerius metus pradėjau ieškoti kito automobilio. Tuo metu vairavau dvejų metų iš salono įsigytą „Mazda3“, ir ji mane nelabai tenkino. Visi mes turime savo svajonių automobilių sąrašą, tačiau nedrįstame apie juos galvoti. Kai pirmą kartą internete pamačiau penktosios kartos „Golf R32“, man jis labai patiko, o galų gale žiūrėdamas nuotraukas supratau, kad šį didelio darbinio tūrio, daug sveriantį ir visų keturių varančiųjų ratų modelį įsimylėjau.
Vėliau jį teko matyti ir gyvai prie VW salono, toks modelis dalyvavo 1000 km lenktynėse Palangoje. Bežiūrinėjant internete netikėtai atsirado skelbimas apie būtent šio modelio pardavimą. Jis buvo atvežtas iš Italijos, jam tebuvo vieni metai, tik keletą mėnesių naudotas Lietuvoje. Taip svajonių automobilį įsigijau už labai gerą kainą, nes artėjo krizės laikotarpis, degalų kainos buvo aukštumose, tad greičiausiai didelėmis degalų sąnaudomis pasižymintis automobilis nebuvo patrauklus statistiniam pirkėjui. Jos iš tiesų mieste gali pasiekti iki 15 litrų benzino 100 kilometrų.
Reikia pripažinti, kad automobiliu vežami keleiviai, ypač ilgesnių kelionių metu, jaučia diskomfortą dėl kietos pakabos. Akceleratoriaus paspaudimui jautrus atmosferinis variklis dažnai patampo automobilį miesto kamščiuose. Todėl tolimesnėms kelionėms renkamės talpesnį šeimyninį automobilį. Be to, mieste statyti automobilį prie bortų reikia labai atsargiai, ant jų lipti apskritai neįmanoma. Bagažinė yra mažesnė, palyginti su standartiniu golfu, nes vietos pareikalauja galinis varomas tiltas ir sumontuotas akumuliatorius.
Tačiau viską atperka modelio grožis. Tai man yra svarbiausias rodiklis – visos išorės detalės, papildomas chromas, apdaila. Spalva, naudojama tik R32 modeliu, yra labai graži, daugelis sutiktų žmonių man sako, kad turiu gerai atrodantį modelį. Darbe jis sulaukia daug pagyrų.
Dėl keturių varančiųjų ratų su šiuo automobiliu, sumontavus dygliuotas padangas, labai smagu žiemą važiuoti apledijusiais užmiesčio keliais. Nepaisant pažemintos pakabos, nė vienoje snieguotoje vietoje nebuvau užklimpęs, o slidžius posūkius, išjungus stabilizavimo sistemą, galima įveikti su smagiu ir lengvai suvaldomu slydimu.
Tačiau šio automobilio namai yra greitos ir ilgos asfalto trasos. Nė karto nenusivyliau juo važiuodamas greitai.
Jau spetynerius metus važinėju su „Golf R32“, tačiau jis po truputį sensta, tad po kelerių metų galvoju jį keisti. Manau, kad kitas modelis taip pat galėtų būti „Golf GTI“, tačiau septintosios kartos ir su „Performance“ paketu – tai būtų vienas iš galimų variantų. Vis dėlto apie tai intensyviai dar negalvoju, su turimu automobiliu tikrai važinėsiu dar gerus porą metų.
Per visą laikotarpį didelių ir ypatingų gedimų nebuvo. Reikėjo keisti sankabą, nes ji greičiau dėvisi dėl variklio generuojamo didelio sukimo momento ir keturių varančiųjų ratų pavaros. O štai didelio diametro galiniai vėdinami stabdžiai nėra išnaudojami kasdienio vairavimo režimu, tad diskus reikia profilaktiškai pašlifuoti. Keičiau kondicionieriaus kompresorių. Dėl standžios pakabos kėbului tenka didesnės apkrovos, salone pradėjo braškėti detalės. Dėl incidentų stovėjimo aikštelėse teko atlikti kelis kosmetinius kėbulo remontus.
Aišku, dabar modelis nebeturi tos pirminės vertės ir variklis nebe taip veikia, kaip pradžioje. Atidžiau pasižiūrėjus matyti, kad remonto išlaidos, norint palaikyti tvarkingą techninį stovį, kasmet didėja.
Tačiau jeigu tektų grįžti ir vėl pirkti „Golf R32“, tikrai viską kartočiau, o jei tektų kam nors patarti, ar pirkti šį modelį, nedvejodamas pasakyčiau, kad jo dizainas atperka viską, o keturi varantieji ratai ir galingas variklis – privalumai. Be to, modelis yra puikiai valdomas, o slidūs posūkiai teikia džiaugsmą.
