1974 metais „Volvo“ pradėjo 200-osios serijos modelių gamybą. Tai – kampuoti, bet praktiški ir kokybiški automobiliai, kurių markę atspėti nesunku ir iš šešėlio. 200 serija pakeitė tokius automobilius kaip „Volvo 140“ – šis modelis, kurio istorijoje yra ir begėdiška Šiaurės Korėjos vagystė, buvo gaminamas 1966-1974 metais.
1961-1973 metais „Volvo“ gamino ir stilingąjį P1800. Šis automobilis, kurio dizainą su italų Pietro Frua pagalba kūrė jachtų dizaineris Pelleas Pettersonas, buvo nelabai sportiškas GT. „Volvo P1800“ pasižymėjo elegantiškai minkštomis linijomis, ilga nosimi ir skoningomis chromo detalėmis. Tai nebuvo greitas automobilis – P1800 buvo skirtas patogioms ilgoms kelionėms, o ne smagiems pasivažinėjimams užmiesčio keliukais.
„Volvo“ net 12 metų gamino P1800, nepaisant to, kad jo mechaniniai mazgai buvo paimti iš senosios „Amazon“ serijos. Taigi, P1800 gamybos nutraukimas 1973 metais buvo visiškai suprantamas žingsnis. Juolab, kad „Volvo“ tuo metu pristatė labai modernią 200-ąją modelių seriją.
Pakankamai anksti buvo suvokta, kad P1800 netekusi „Volvo“ modelių gama atrodo kiek nuobodokai. Todėl „Volvo“ dizaineris Janas Wilsgaardas gavo užduotį – 200-ajai serijai reikia įdomaus kupė. Niujorke gimęs norvegų automobilių dizaineris, anksčiau dirbęs tokiuose projektuose kaip „Amazon“, 140, P1800 ES, paėmė „Volvo 164“ ir mintimis ėmė jį pjaustyti. Netrukus šis automobilis buvo supjaustytas iš tikrųjų, bet jau Italijos kėbulų gamintojo Coggiola ceche.
Pagal Wilsgaardo eskizus, Coggiola meistrai pašalino galines „Volvo 164“ dureles, suformavo žymiai žemesnę stogo liniją, primatavo 200-osios serijos nosies dizainą. Taip gimė pirmasis „Volvo 262C“ prototipas. Netrukus „Volvo“ uždegė žalią šviesą automobilio gamybai – šis darbas buvo patikėtas „Bertone“.
„Bertone“ kompanija šiaip jau garsėja kaip dizaino namai, kuriuose dirbo tokie milžinai kaip Giorgetto Giugiaro ir Marcello Gandini, bet šįkart „Bertone“ atliko tik gamintojo vaidmenį. Ir „Volvo“ vėl turėjo stilingą kupė.
„Volvo 262C“ – tai 4,9 metrų ilgio penkiavietis dviduris GT. Jis pasižymi griežtomis kėbulo linijomis, žemais langais ir kone amerikietišku stogo profiliu, kuris yra net 10 cm žemesnis nei standartinio 260. „Volvo“ šį automobilį matė kaip aukštesnės klasės segmento dalyvį, todėl 262C salonas įrengtas labai prabangiomis medžiagomis. Be to, „Volvo 262C“ turi tokią laikmečiui nebūdingą standartinę įrangą kaip centrinis užraktas, elektriniai langai, vairo stiprintuvas, šildomos sėdynės, greičio palaikymo sistema.
Galinius „Volvo 262C“ ratus per 4 laipsnių mechaninę ar 3 laipsnių automatinę transmisiją suka 6 cilindrų variklis. Jį „Volvo“ sukūrė kartu su Peugeot ir Renault, todėl jis dažnai vadinamas tiesiog PRV V6. Ankstyvieji 262C turi 2,7 litrų variklį, išvystantį 103-109 kW galią, bet nuo 1980-ųjų montuotas 2,9 l 114 kW variklis. „Volvo 262C“ svoris siekia 1,45 tonos, todėl tai tikrai nėra greitas automobilis, nors lygiame greitkelyje jis teoriškai gali įsibėgėti iki 180 km/val.
Per beveik 6 gamybos metus „Volvo 262C“ porą kartų buvo atnaujintas. 1978 metais atnaujintas automobilio galas, 1980-aisiais – priekis. Visi 1976-1979 metais pagaminti „Volvo 262C“ buvo sidabriniai su juodais viniliniais stogais. 1979 metais „Bertone“ kai kuriuos 262C kėbulus jau dažė aukso spalva, o nuo 1980-ųjų pirkėjai galėjo rinktis ir juodą, rudą ar mėlyną spalvą. Tuomet ir vinilinė stogo danga tapo nebūtina, nors su ja „Volvo 262C“ atrodo daug klasiškesnis.
„Volvo“ atstovybė Šiaurės Amerikoje buvo sukūrusi ir 262C kabrioletą. Šią modifikaciją atliko Kalifornijos kompanija „Newport Conversions“. Pirmasis „Volvo 262C“ kabrioletas, gavęs „Solaire“ vardą, buvo padovanotas kompanijos vadovui. Tiesą sakant, amerikiečiai tikėjosi, kad „Volvo“ imsis serijinės „Solaire“ gamybos. Tačiau kompanijos vadovai nusprendė, kad „Solaire“ yra nepakankamai saugus, todėl buvo pagaminti tik 5 prototipai.
„Volvo 262C“ buvo gaminamas beveik 6 metus (1976-1982 m.) Iš viso „Bertone“ gamyklą paliko 6622 tokie automobiliai, maždaug trys ketvirčiai jų iškeliavo į JAV. Dabar tai yra labai retas „Volvo“ modelis. Palyginimui, pasaulį išvydo 39,4 tūkstančiai P1800 ir daugiau nei 8 tūkstančiai P1800 ES. Nepaisant to, 262C vertė kol kas dar nešoko į viršų – šie kolekciniai automobiliai dar nėra labai brangūs.
