27-erius metus trukusi itališka klasikinio dizaino istorija – „Alfa Romeo Spider“

„Alfa Romeo Spider“ pavadinti rodsterių pradininku gal ir būtų per drąsu, tačiau šį modelį įvardijus kaip didžiausią įtaką tokio tipo transporto priemonių istorijoje padariusiu automobiliu nesupyktų niekas. „Spider“ vardas paprastai siejamas su vienu automobiliu – net 27 metus gamintu „Alfa Romeo“ rodsteriu, nors „Spider“ ar „Spyder“ vardais savo kūrinius vadina gerokai daugiau gamintojų.
Ketvirtos kartos „Alfa Romeo Spider“
Ketvirtos kartos „Alfa Romeo Spider“ / Wikipedia.org nuotr.

„Alfa Romeo Spider“ vadinamas geriausiu klasikinio dizaino pavyzdžiu. Faktą įrodo nuo 1966-ųjų iki pat 1993-iųjų išoriškai minimalius pakitimus gavęs automobilis. Nepatyrusi akis vargu ar atskirtų pirmąjį nuo paskutiniojo iš „Alfa Romeo“ gamyklų Italijoje išriedėjusį „Spider“ rodsterį.

„Spider“ 1993-aisiais buvo paskutinis galiniais ratais varomas „Alfa Romeo“ modelis – tuomet visame pasaulyje jau buvo įsisiautėjusi priekiniais ratais varomų automobilių banga. Galiniais ratais varomų automobilių badą „Alfa Romeo“ nutraukė tik 2007-aisiais, pagaminusi lygiai tūkstantį 8C modelių.

Wikipedia.org nuotr./Pirmosios kartos „Alfa Romeo Spider 1750“
Wikipedia.org nuotr./Pirmosios kartos „Alfa Romeo Spider 1750“

„Spider“ pradžia – Turine

Pirmasis rodsterio prototipas buvo parodytas Turino automobilių parodoje 1961-aisiais. Dėl tuo metu vyravusių ekonominių problemų „Spider“ konceptas buvo primirštas ir į dienos šviesą išlindo 1966-aisiais, Ženevos automobilių parodoje. Tuomet „Spider“ kėbulas buvo sukonstruotas ant „Alfa Romeo Giulia 105“ platformos, turėjo pavadinimą „Duetto“ ir buvo komplektuojamas su vienu benzininiu varikliu – 1,6 l.

1,6 l variklis buvo tuometinės „Alfa Romeo“ inžinerijos viršūnė – 1570 kv. cm motoras turėjo dvi kameras, du „Weber“ karbiuratorius ir išvystė 109 AG. „Duetto“ buvo komplektuojamas su visais diskiniais stabdžiais, mechanine pavarų dėže bei nepriklausoma priekine pakaba, o jo kaina 1966-aisiais Italijoje siekė daugiau nei du milijonus lirų. JAV modelio pradinė kaina buvo 3950 dolerių („Lotus Elan“ būtų atsiėjęs 3991 dolerius). Didžiojoje Britanijoje „Duetto“ pagal kainą buvo lyginamas su „Jaguar E-Type“.

1967-aisiais „Duetto“ buvo pakeistas „Spider Veloce“ modelio, turėjusio 1,8 l darbinio tūrio 118 AG variklį. Europoje šis variklis turėjo du dvigubus karbiuratorius, o Šiaurės Amerikoje nuo 1969-ųjų – SPICA (ital. Societa Pompe Iniezione Cassani & Affini) vadinamą mechaninio degalų įpurškimo technologiją.

Dauguma kitų automobilio komponentų taip pat sulaukė patobulinimų, tačiau išorė liko ta pati – klasikinės ir pagyrų kiekviename pasaulio kampe sulaukusio dizaino „Alfa Romeo“ keisti nedrįso. Oficialus šio modelio pavadinimas – „1750 Spider Veloce“.

1968 metais pristatytas „Spider 1300 Junior“, turėjęs 1,3 l 89 AG variklį. Tai buvo ekonomiška „Spider“ versija, neturėjusi daugelio galingesniuose modeliuose randamų privalumų.

Wikipedia.org nuotr./Antros kartos „Alfa Romeo Spider 2000 Veloce“
Wikipedia.org nuotr./Antros kartos „Alfa Romeo Spider 2000 Veloce“

Antrasis „Spider“: minimalūs išorės pakitimai ir nauji varikliai

1970-aisiais „Spider“ sulaukė rimtesnių atnaujinimų – buvo nežymiai pakeistos priekinės grotelės, durų rankenėlės, priekinis stiklas, pedalai ir dar keletas detalių. Atnaujintas modelis gavo ir naują variklį – dviejų litrų darbinio tūrio 132 AG jėgainę. Rodsteris su šiuo varikliu gavo „2000 Spider Veloce“ pavadinimą.

1974 ir 1975 metais 1300 ir 2000 versijos turėjo ir keturių sėdimų vietų modifikaciją. Nors norint įsitaisyti gale reikėtų nusipjauti kojas, „Spider“ oficialiai buvo vadinamas 2+2 automobiliu.

Wikipedia.org nuotr./Trečios kartos „Alfa Romeo Spider Quadrifoglio Verde“
Wikipedia.org nuotr./Trečios kartos „Alfa Romeo Spider Quadrifoglio Verde“

Trečias „Spider“: elektroninis degalų įpurškimas

1982-aisiais pristatytas trečios kartos „Spider“ atsikratė SPICA mechaninio degalų įpurškimo ir gavo pilnai elektroninį „Bosch“. Išoriškai jis per daug nesiskyrė nuo antros kartos modelio.

1986 metais buvo pristatyta keturlapio dobilo versija – „Quadrifoglio Verde“. Jis turėjo daugybę išorės detalių, leidžiančių atskirti nuo paprasto „Spider“, o žymiausias ir vienas vertingiausių šiomis dienomis – unikalūs 15 colių skersmens ratlankiai. „Alfa Romeo Spider Quadrifoglio Verde“ salonas taip pat gavo keletą modifikacijų – viena jų buvo kraujo raudonumo kilimėliai bei pilkos odinės sėdynės su raudonais siuvinėjimais.

QV versijos „Spider“ buvo dažomas tik trimis spalvomis: raudona, sidabrinė ir juoda. Mechaniškai jis buvo identiškas „Spider Veloce“ modeliui su 2 l darbinio tūrio varikliu.

Keletą minimalių „feisliftų“ „Spider“ gavo 1986-1989 metais – naujos išorės spalvos, kitokie posūkių atkartotojai ir kt.

Finalas: 1990-ieji

Didžiausias ketvirtosios kartos privalumas, lyginant su ankstesniaisiais „Spider“ – visi naujieji rodsteriai turėjo „Bosch“ elektorninio įpurškimo sistemą su elektriniu ventiliatoriumi. 1990-aisiais taip pat pakeisti galiniai žibintai, panašūs į 164 modelio. Ketvirtoji karta taip pat buvo pirma, gavusi automatinę transmisiją.

Originalus „Spider“ buvo nustotas gaminti 1993-ais metais, o vos po metų rinkoje pasirodė naujos kartos „Alfa Spider“.  Paskutiniais originaliaisiais „Spider“ galima vadinti 190 „Commemmorative Edition“ modelių, kurie buvo parduoti Šiaurės Amerikoje – nors pagaminti 1993 metais, jie buvo žymimi kaip 1994-ųjų automobiliai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis