2000-ieji metai prasidėjo su palengvėjimu – pasaulio pabaigos nebuvo, Y2K problema kompiuterių ir viso civilizuoto pasaulio taip pat nesunaikino, atrodė viskas vyksta pagal logišką žmonijos tobulėjimo planą. Tačiau netrukus pasirodė, kad dešimtmetis bus nenuspėjamas – tai laikas, kai visi sužinojo apie tarptautinį terorizmą, kai JAV prezidentu tapo kaubojus ir pradėta taikyti Laukinių Vakarų politika tarptautinėje arenoje, o vieną didelę Rytų valstybę pradėjo valdyti tikras politikos chuliganas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įdomiausi automobilių dizaino nesusipratimai (I)
Įdomūs tai buvo laikai, įvairūs jie buvo ir automobilių pramonėje. Šiuo laikotarpiu automobiliai tapo gerokai didesni, saugesni, varikliai didesnio tūrio ir dar galingesni, buvo pradėta integruoti IT sistemas ir mobiliųjų telefonų technologijas į automobilius. Ir nors išmaniosios technologijos dar nebuvo labai išmanios, tačiau automobiliai tapo gerokai sudėtingesnis inžinerijos kūrinys. Taigi pažiūrėkime kokios automobilių dizaino mados vyravo pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje.
Automobiliai tampa didesni
Saugumas daugiau nebuvo siejamas vien su „Volvo“, „Saab“ ar „Renault“ markėmis, dabar saugūs turėjo būti visi automobiliai. Dėl šios priežasties bei dėl keleto kitų, automobiliai pradėjo sparčiai didėti, ypač į aukštį – iki šiol šis matmuo nebuvo tinkamai išnaudotas. Dėl visomis kryptimis padidėjusių matmenų, automobilių salonai tapo gerokai erdvesni, kas buvo akcentuojama pasirodžius kiekvienai naujai modelio kartai. Natūralu, kad taip didėjant automobiliams, jie tampa vis panašesni į vienatūrius. Ši dizaino tendencija ypač pastebima hečbekų segmente, kurie tampa panašūs į mini vienatūrius – pavyzdžiui, „Volkswagen Golf Plus“, „Honda Civic“, „Citroën C4“, „Mercedes-Benz“ A klasė, „Nissan Note“ ar „Seat Leon“.
Atsirado ir atvirkštinė tendencija – klasikiniams sedanams suteikti mažesniųjų kupė stilistiką. Pirmieji šioje srityje buvo „Mercedes-Benz CLS“ ir „Volkswagen Passat CC“ modeliai. Šie sportiški sedanai/hečbekai susilaukė fenomenalaus populiarumo ir greitai juos pradėjo gaminti ir kiti gamintojai. Berėmės durelės, platus žemas kėbulas ir į galą žemėjanti stogo linija suteikė sedanams kupė įvaizdį ir nors nesuteikė daugiau erdvės gale sėdintiems, bet juk ir klasikiniai sedanai nėra patys praktiškiausi automobiliai. Norite praktiško automobilio – pirkite visureigį.
Dešimtmečio viduryje įsibėgėjo visą automobilių rinką pakeitusi tendencija – itin populiarūs tapo krosoveriai. Keista, tačiau iki to laiko vos keletas gamintojų gamino kompaktiškus miesto visureigius tokius kaip „Toyota RAV4“, „Honda CR-V“, „Land Rover Freelander“ ar „Suzuki Grand Vitara“. Dabar juos pradėjo gaminti visi.
Jų populiarumo priežastis paprasta – jie praktiški kaip hečbekai, talpūs kaip vienatūriai, ekonomiški kaip įprasti sedanai, o aukšta sėdėsena palengvina vairavimą ypač miesto sąlygomis. Žodžiu, jie turėjo visus kitų kėbulo tipų privalumus, išskyrus išvaizdą. Tačiau šiame dešimtmetyje ir šis trūkumas buvo ištaisytas“, – sako atsiliepimų ir skelbimų svetainės Autoasas.lt vadovas Nerijus Paketūras.
TAIP PAT SKAITYKITE: Įdomiausi automobilių dizaino nesusipratimai (2): varliaakis BMW ir kitos multiplos
Apvalumas evoliucionuoja į aštrias formas
2000-ųjų pradžioje vis dar vyravo apvalaino kėbulo automobilių dizaino stilius. Kai kurie gamintojai, kaip kad „Mercedes-Benz“, gerokai per ilgai užsižaidė su šia mada. Vokiečiai taip suapvalino visus savo modelius net ir didžiausią S klasės modelį, kad šie prarado turėtą šiai kompanijai būdingą solidumą. Tuo tarpu artimiausi konkurentai BMW bei „Audi“ kompanijos nuėjo visiškai kitokiu keliu ir sulaukė pirkėjų pripažinimo. Šis dešimtmetis kompanijai iš Štutgarto buvo neabejotinai pats prasčiausias.
Kiti greitai užčiuopė naujas dizaino tendencijas – automobiliai turėjo būti dinamiškesnių, skulptūriškesnių, stambesnių formų, dizaino detalės, kėbulo linijos, žibintų forma prarado tęstinumą, tapo labiau netikėti. Tarkim, BMW, kuri buvo viena konservatyviausių devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, dabar pradėjo gaminti labai įdomaus ir net netikėto dizaino modelius – 5 serijos E60, 6 serijos E63, 7 serijos E65 ar Z4.
Atkreipkite dėmesį į nevienalytės formos priekinius šių automobilių žibintus, skulptūriškas, solidžias formas ir iš konteksto išsiskiriančią bagažinės formą. Gal ne visi šio laikmečio BMW automobiliai buvo itin estetiški, tačiau jiems tikrai netrūko tiek agresyvumo, tiek ir solidumo. Šia tendencija labai sėkmingai pasinaudojo ir keletas kitų kompanijų tokių kaip „Cadillac“ ar „Lamborghini“.
Dizaino aštrumo tendencijas savaip interpretavo „Ford“ gamintojai – antros kartos „Ford Mondeo“, pirmos kartos „Ford Focus“, „Ford Ka“ automobilių dizainas buvo sukurtas iš įvairių tarpusavyje persikertančių apskritimų, parabolės ir elipsės linijų. Panašų stilių tik gerokai sėkmingiau įgyvendino „Audi“ ikoniškame pirmos kartos TT modelyje.
Net ir šiandien „Audi TT“ gaminami naudojant tą pačią stilistiką – tai vienas iš nesenstančio dizaino pavyzdžių, panašių į Porsche 911.
Kitos kompanijos puikiai suderino švelnias ir aštrias linijas, kas perspektyvoje pasirodė pati teisingiausia dizaino kryptis. Vieni sėkmingiausiai tai atlikusių gamintojų buvo „Lexus“ ir „Infiniti“.
„Lexus“ automobilių dizainas tobulai suderino švelnias ir aštrias linijas, santūrumą ir agresyvumą – pirkėjai galėjo rinktis tą požiūro kampą kuris jiems priimtiniausias. Puikūs „Lexus GS“, „Lexus IS“ ir „Lexus RX“ modeliai yra geriausi tokio stiliaus pavyzdžiai.
Savo valandos išlaukė ir „Volvo“, kurią 1999 metais nupirko „Ford“. Tad stambių formų ir kiek kampuoti automobiliai tapo vėl madingi ir švedų kompanija puikiai prisiderino prie naujų tendencijų.
Nauji stiliaus eksperimentai
Būtent šiame dešimtmetyje pirmą kartą pastebime, kad gamintojai pradeda vertinti klasikinį automobilių dizainą ir pradeda sugrąžinti senuosiu modelius nauja forma – rinkoje pasirodo „Fiat 500“, MINI, „Volkswagen New Beetle“, BMW Z8, „Ford GT“, „Ford Mustang“ ir „Ford Thunderbird“ automobiliai.
Dizaino požiūriu visi jie labai skirtingi, tačiau turi ir bendrų bruožų – visi jie mėgdžioja savo protėvių stilistiką, pasižymi nemažu kiekiu chromo detalių ir retro stiliaus interjeru.
Šis modernumo ir klasikos derinys pasirodė itin patrauklus ir kai kurie iš šių automobilių tapo tikri bestseleriai. Šiame kontekste „Porsche“ kompanija atrodė kaip didžiausi laimėtojai, nes jiems nieko ir nereikėjo gražinti – jie visada gamino klasikinio dizaino 911 modelį. Dabar tapo aišku, jog šio automobilio dizainas iš esmės nesikeis niekada.
Sportiškumas stilistikoje tampa nebe vien sportiškų automobilių išskirtinumas, o veikiau būtinybe. Jo išraiškos būna įvairios – kai kurios akivaizdžios, kitos subtilesnės. Viena iš įdomių detalių, pabrėžiančių sportiškumą, buvo galinių durų rankenėlių „paslėpimas“ galiniame statramstyje. Tokiu būdu keturduris automobilis atrodo kompaktiškesnis kaip, kad dviduris variantas. Tą itin gerai atliko „Honda“ kompanija „Civic“ modelyje. Pamatę šį automobilį gatvėje, pabandykite atskirti, ar matote dvidurį ar keturdurį variantą.
Nauji apšvietimo sprendimai
Keista, tačiau tik šiame dešimtmetyje gamintojai atrado LED lempučių panaudojimą, nors pati technologija yra žinoma labai seniai ir jau buvo naudojama automobilių interjeruose. Pirmieji automobiliai, panaudoję LED technologiją kelio apšvietimui, buvo „Audi A8“, „Audi R8“ ir „Lexus LS“. Dėl ilgaamžiškumo ir kompaktiškumo, LED lempučių panaudojimas atvėrė dideles galimybes ir dizaino srityje. Dabar gabaritinės šviesos galėjo skleisti šviesą taškeliais taip suformuojant įvairių formų LED juosteles.
Pamenate „Audi S6“ (C6) modelį? Būtent LED juostelėmis buvo lengviausia atskirti šį galingą automobilį nuo įprastų „Audi A6“. Nuo šiol visi gamintojai pradėjo kurti savo firminį dienos šviesų pateikimą. Rodosi, smulkmena, tačiau dabar iš už pusės kilometro galima atpažinti priešais jus atvažiuojančio automobilio markę. Štai taip buvo atrasta dar viena prekinio ženklo pateikimo koncepcija.
Posūkių žibintai veidrodėliuose – dar vienas paprastas, bet labai efektyvus atradimas. Visų pirma tai labai praktiškas patobulinimas, kadangi posūkio signalas veidrodėlyje gali būti matomas tais atvejais, kuomet kiti yra nematomoje zonoje. Be to, tai atvėrė naujas galimybes dizaineriams. Tiesa, ne visi tas galimybes kūrybingai išnaudojo. Jeigu neskaitėte, čia galite paskaityti, kaip to nepavyko padaryti Mercedes-Benz kompanijai.
Dar vienas praktiškas atradimas – galinius žibintus įtaisyti ne horizontaliai, o vertikaliai ant galinių statramsčių, kad būtų geriau matomi iš paskos važiuojantiems vairuotojams.
Trumpam buvo žybtelėjusi dar viena įdomi mada – tai skaidrių galinių žibintų mada. Gal pamenate, tokie žibintai buvo vadinami „altezza“ vardu, kuris kilo nuo bene pirmojo tokius žibintus turėjusio „Lexus IS/Altezza“ automobilio pavadinimo. Vėliau „Toyota“ panašius žibintus įtaisė „Lexus RX“, „Toyota Prius“ modeliuose, taip pat tokius turėjo „Nissan Altima“, „Mazda 6“, „Mitsubishi Lancer“ ir „Mitsubishi Pajero“. Kaip matote visi automobiliai yra japoniški, o japonai 2000-aisiais nepasižymėjo labai geru skoniu…
Didybės manija
Viena nauja ir iki šių dienų populiari tendencija prasidėjo 2000-aisiais – tai siekis suteikti automobilio kėbului kuo daugiau galios išraiškos. Kadangi galia yra tiesiogiai proporcinga varikliui, turbinų dydžiui ir skaičiui, interkuleriui, laisvam dujų išmetimui ir plačioms padangoms, tai ir dizaino detalės buvo derinamos prie šių mechanizmų.
Tarkim, galima buvo sumontuoti kuo didesnes radiatoriaus groteles, kadangi jų funkcija yra aušinti „galingą“ variklį. Ko gero, pirmieji šią tendenciją įvaldė „Audi“. Iš pradžių nedrąsiai – tradicinės radiatoriaus grotelės virš bamperio, kitos po juo papuoštos chromo apvadu, o vėliau ir gerokai drąsiau – tiesiog grotelės per visą automobilio priekį.
Dabar ši detalė visiškai nekrenta į akis, tačiau anuomet tai buvo labai stiprus dizaino akcentas ir kartu stiprus pareiškimas tapti lyderiu premium automobilių segmente. Panašiai savo trikampį išdidino ir „Alfa-Romeo“ bei „Peugeot“ – savo „liūto šypseną“.
Deja, šis efektingas dizaino elementas jau antras dešimtmetis nenustoja didėti, todėl šiais laikais galima pamatyti patetiško dydžio radiatoriaus groteles ant kai kurių bavariškų automobilių, bet šitai jūs gerai žinote.
„Lexus“ irgi atrado vieną įdomią detalę – pradėjo akcentuoti paaukštintą variklio dangtį, ypač tai pastebima galinguose F serijos modeliuose ir kompanijos flagmane „Lexus LS“. Vėlgi šios detalės asociacija paprasta – aukštesnis variklio dangtis turi sutalpinti didesnį variklį ir tokiu būdu automobilis atrodo galingesnis bei solidesnis.
Kaip tik su šia tendencija labai prasilenkė „Mercedes-Benz“ ir „Honda“. Abi kompanijos nugludino priekius savo flagmanams – S klasės W220 ir „Honda Legend“ modeliams. Pastarojo modelio nesėkmė, deja užbaigė „Honda Legend“ karjerą, bent jau Europos rinkoje.
Ko gero, visi žinote „BMW M“, „Audi S“, „RS“, „Mercedes-Benz AMG“, „Honda Type-R“ ženklinimus? Žinoma, jie atsirado ne 2000-aisiais metais, o gerokai anksčiau. Tačiau būtent šiame dešimtmetyje jie buvo pradėti naudoti itin plačiai – šie ženkliukai buvo dedami įvairiausiose kėbulo vietose, jų nepagailėta ir salone. Be to, šios galingesnės automobilių versijos be ženkliukų įgavo ir tik joms būdingų dizaino bruožų, tokių kaip sidabrinės spalvos veidrodėliai „Audi S“ ir „RS“ modeliuose ar nedidelės grotelės priekinių sparnų šonuose „BMW M“ modeliuose.
Dar vienas šaunus sportiškumą pabrėžiantis elementas tapo privalomas šiame dešimtmetyje – tai išmetimo sistemos dizainas. Tai organiška ir realią funkciją turinti detalė, kartais priderinta prie konkretaus modelio. Tarkim, visi iš karto atpažįstame ikoniškus BMW M3 keturių centre įtaisytų apvalių vamzdžių išmetimo dizainą arba dviejų ovalo formos kampuose įtaisytų „Audi RS4“, „Audi RS6“ modelių dizainą, arba keturių ovalo formos kampuose įtaisytų „Mercedes-Benz“ AMG serijos išmetimo vamzdžių dizainą. Būtent pagal išmetimo vamzdžius lengviausia atpažinti tikrus šių galingų serijų modelius.
Dizaino akademijos dvejetukininkai
Kiekvienoje klasėje surasime pirmūnų ir tų, kurie sėdi galiniame suole svajodami. Dailės klasėje pirmajame dešimtmetyje tokie svajokliai buvo britai. Šie jau trečias dešimtmetis vystė tą pačią automobilių dizaino temą, kurią galima pavadinti „prisiminkime septintąjį dešimtmetį“. Žinoma, geras tai buvo dešimtmetis britams tiek automobilių, tiek muzikos ir kultūros srityse, bet juk reikia judėti į priekį. Tai buvo dešimtmetis, kai užgeso TVR ir „Rover“ kompanijos, o kitos sunkiai, bet pagaliau pajudėjo tik antroje pirmojo dešimtmečio pusėje, kuomet pristatė techniškai ir stilistiškai modernius modelius.
Tokie buvo „Jaguar XF“, „Jaguar XK“, „Rolls-Royce Phantom“ ar „Bentley Continental GT“ modeliai.
Amerikiečiai jau prieš dešimtmetį prarado kažkada turėtas lyderio pozicijas automobilių pramonėje. Pirmajame dešimtmetyje jiems sekėsi nekaip – jie nesukūrė nei kažko išskirtinio, nei patikimo ar ekonomiško.
Tai – dešimtmetis, kai nustojo egzistuoti „Plymouth“, „Oldsmobile“, „Pontiac“, „Hummer“, „Saturn“ ir „Mercury“ prekės ženklai. Degalų kainų kilimas ir toliau nesiderino su ne itin ekonomiškais JAV gamintojų automobiliais, o 2008 metais įsisukusi finansinė krizė galutinai prispaudė kone visus šios šalies gamintojus, kuriuos teko gelbėti JAV vyriausybei. Šių priežasčių pasekmė buvo liūdna – subyrėjo kadaise legendinio „motorų“ miesto Detroito ekonomika, o amerikietiškų automobilių perspektyva atrodė labai liūdnai.
Visgi labiausiai nuviliantys buvo japonai. Po nepaprastai sėkmingų dviejų dešimtmečių jiems sunkiai sekėsi patraukti dėmesį. Negalima sakyti, kad nebandė, tačiau jiems tikrai nepavyko diktuoti madų. Geriausiu atveju jiems pasisekdavo prie jų prisitaikyti.
Tarkime, „Honda“ pasisekė su vienais modeliais („Civic“, „Jazz“, CR-V), tačiau labai nepavyko su kitais (HR-V, „Legend“). Didžiausias pasaulyje vidaus degimo variklių gamintojas prarado savo automobilių dizaino vientisumą ir bendrą stilistiką, kurią turėjo anksčiau. „Subaru“, „Mitsubishi“ kompanijos gamino kūrė blankius automobilius, nors gamino didelio pasisekimo sulaukusius krosoverius ir visais ratais varomus sedanus.
Kiek geriau sekėsi „Nissan/Infiniti“ kompanijai su griežtų formų geometrinėmis formomis. Jie išleido keletą itin įsimintino dizaino automobilių tokių kaip „Nissan 350Z“, „Nissan Murano“, „Nissan GT-R“, „Infiniti FX“ ar „Infiniti G35“. Tačiau jų naudojamas dizaino stilius jau buvo kiek atgyvenęs.
„Toyota“ gamino stilistiškai neišsiskiriančius automobilius, tačiau jiems tai nepakenkė. Jų sėkmės formulė, panašiai kaip ir „Volkswagen“, buvo gaminti paprastus, visiems įtinkančius ir svarbiausia patikimus automobilius. Šis receptas pasirodė itin paklausus – abi kompanijos smarkiai išaugo, o „Toyota“ tapo didžiausiu automobilių gamintoju pasaulyje.
Automobilių TOP 10
Dabar prisiminkime, kokie dešimt automobilių buvo patys ikoniškiausi ar padarę didžiausią įtaką automobilizmo istorijoje pirmajame dešimtmetyje. Nerijaus Paketūro nuomone, šie automobiliai paliko ryškiausią pėdsaką nenuspėjamame dešimtmetyje:
• „Bugatti Veyron“ – už vidaus degimo variklio karjeros viršūnę,
• „BMW M3“ – už tobulą sportišką automobilį,
• „Audi RS6“ – už 10 cilindrų šeimyniniame universale,
• „Fiat 500“ – už legendinį legendos sugrąžinimą,
• „Ford Mustang“ – už „musclecarų“ mados sugrąžinimą,
• „Nissan GT-R“ – už vienintelį japoną aukščiausioje lygoje,
• „Toyota Prius“ – už ekologiškumo kultūros atvedimą į automobilių pramonę,
• „Rolls-Royce Phantom“ – už modernų požiūrį į anglišką klasiką,
• „Nissan Qashqai“ – už tai, kad žodžiai „Qashqai“ ir „krosoveris“ tapo sinonimais,
• „Volvo S80/V70“ – už tai, kad skandinaviška mada tapo populiari ne tik butų interjeruose.
Jeigu patiko skaityti apie pirmojo dešimtmečio metų automobilių dizaino madas, siūlome paskaityti ir apie devintojo ir dešimtojo praėjusio dešimtmečio automobilių madas.
