2010-ieji metai prasidėjo su viltimi, kad daugiau nebebus finansų krizės, tokių nesusipratimų kaip 2000-aisiais Irake ar tokių akiplėšiškumų kaip 2008 metais tuometinėje Gruzijoje. Stipriausią pasaulio valstybę valdė adekvatus prezidentas, o antra stipriausia valstybė atrodė ne tokia raudona kokia yra šiandien. Kaip istorija parodė viskas gausis ne visai taip kaip tikėjomės.
Šis įvairus dešimtmetis padovanojo įvairiausių automobilių, net ir tokių kokių visiškai nesitikėjome. Šiuo laikotarpiu visuotino pripažinimo susilaukė elektromobiliai, automobilių tipų ir klasių buvo sukurta tiek, kad juose susigaudyti dabar reikia excelio lentelių, o dizaino madose įsivyravo minties polėkis be jokių ribų. Pažiūrėkime, kokios automobilių dizaino mados vyravo 2010-aisiais metais.
Automobiliai tampa dar didesni
Taip, automobiliai didėjo visada, bet žemės planetos dydis ir fizikos dėsniai sako, kad tas didėjimas vieną dieną turėtų sustoti. Ne, tik ne šitame dešimtmetyje! 2010-aisiais automobilių matmenys ir svoris išaugo itin stipriai. Išaugę automobiliai pakeisdavo aukštesnės klasės ne itin sėkmingus modelius, o šiuos pakeisdavo nauji mažesni.
Gamintojai pradėjo išnaudoti tokią modelių rotaciją, nes nereikėdavo pristatyti naujų vardų didesnių automobilių segmentuose.
Pavyzdžiui – Europos rinkoje itin gerai vertinamas modelis „Honda Civic“ padidėjo tiek, kad pereina į aukštesnę klasę, kurią anksčiau valdė ne toks sėkmingas „Honda Accord“. Šis irgi padidėjo, todėl „Honda“ gamoje pakeitė „Legend“ modelį, kuris buvo itin nesėkmingas modelis – jo pardavimai nutraukti dar 2012 metais.
Padidėjusio „Honda Civic“ vietą užėmė mažesnis „Honda Jazz“. O šio poziciją – dar mažesnis „Honda E“. Pastarasis yra elektromobilis, todėl jį pozicionuoti nėra sunku.
Stilių diversifikacija
„Dizaino idėjų prasme šis dešimtmetis yra itin įvairus. Prieš 10 metų prasidėjusi agresyvesnio dizaino, dinamiškų formų mada šiame pasiekė aukščiausia tašką. Bent jau taip atrodo dabar. Tai galima pamatyti beveik kiekvienos markės modeliuose, bet geriausiai – Toyota/Lexus kompanijos automobiliuose. Pavyzdžiui tokiuose kaip „Toyota C-HR“, ketvirtos kartos „Toyota Prius“, „Lexus IS“, „Lexus ES“ ar „Lexus LS“. Pažiūrėkite į šių automobilių linijas, ypač į priekinę dalį – ji atrodo lyg būtų samurajų kardu išskaptuota.
Atrodo itin radikaliai, gal ne visiems priimtinai, bet reikia pripažinti Toyota/Lexus pasielgė teisingai. Teisingai dėl to, kad ši japonų kompanija užčiuopė unikalų tik jiems būdingą stilių. Būtent Lexus markės automobiliai daugiausiai prisidėjo prie to, kad nuo šiol prestižiniai automobiliai nebūtinai turi turėti santūrų dizainą kaip buvo anksčiau.“ – sako atsiliepimų ir skelbimų svetainės Autoasas.lt vadovas Nerijus Paketūras.
BMW ir „Cadillac“ kompanijos taip pat pasuko dinamiškų formų vystymo keliu. Šį dešimtmetį jie pasiekė kogero tobulą aštrių ir raumeningų formų derinį, kuris kartu su tobulomis proporcijomis ir šiek tiek subtilumo, mums pateikė vienus patraukliausių automobilių dizaino pavyzdžių per visą istoriją.
Kitos kompanijos pasielgė atvirkščiai – paeksperimentavę su įvairiais išraiškingais stiliais ir negavę reikiamo įvertinimo iš pirkėjų pusės, nusprendė gaminti pabrėžtinai nuosaikaus stiliaus automobilius. Tokios yra „Ford“, „Opel“ ar „Jaguar“ kompanijos.
Itin lengva šią transformaciją pastebėti „Jaguar“ automobiliuose, kurie iki maždaug 2008 metų pasižymėjo itin išraiškingu, vintažiniu stiliumi, kuriame dominavo keturi apvalūs žibintai priekyje, daug chromo ir pabrėžtinai nesportiškas automobilio siluetas. Tačiau dabar „Jaguar“ gamina lakoniškos formos automobilius pabrėždami ne britišką išskirtinumą, o labiau modernumą. Ir jiems dabar puikiai sekasi.
Dar kitos kompanijos grįžo prie apvalainų formų, tik šįkart joms yra suteikiamos labiau raumeningos formos nei infantilios, kaip buvo 90-aisiais metais. Tokios kompanijos yra „Alfa-Romeo“ ar „Mercedes-Benz“. Pastaroji kompanija po stiliaus prasme itin nesėkmingų 2000-ųjų metų, kuomet mėtėsi nuo vieno stiliaus prie kito, dabar pradėjo gaminti itin patrauklaus dizaino automobilius. „Mercedes“ dizaineriai sugebėjo suderinti rodos nesuderinamus dalykus – eleganciją, solidumą ir dinamiškumą.
Kiti liko užstrigę su senomis idėjomis, kaip kad „Mitsubishi“, „Subaru“ ar „Audi“. Pastaroji be jokių naujų idėjų tiesiog didino radiatoriaus groteles iki maksimaliai įmanomo dydžio ir staiga susidūrė su vietos stoka ant automobilio priekio. Dešimtmečio pabaigoje pačiupusi šį pavyzdį, radiatoriaus groteles pradėjo didinti ir BMW kompanija. Kažkada buvę lakoniškos BMW radiatoriaus grotelės padidėjo iki nepadoraus dydžio – jos tikrai neliko nepastebėtos memų kūrėjų. Kalbant apie radiatoriaus groteles... šių varžybų pirmos vietos laimėtojas, ko gero, yra „Toyota Avalon“ modelis – šio automobilio priekis susideda tik iš grotelių ir dviejų nedidelių žibintų.
Dažniausiai mados sukasi ratu – pasirodo, dingsta ir vėl sugrįžta. Bet būna ir taip, kad sukuriamos naujos. Vieną tokių pristatė pirmos kartos „Nissan Juke“. Tai puikus netvarkingo „messy“ stiliaus pavyzdys, kuomet automobilio dizaino elementai sąmoningai nesuderinti tarpusavyje. Dažniausiai automobilio priekyje nenuosekliai sumontuojami skirtingų dydžių ir formos žibintai, galiniams žibintams dažnai suteikiama labai neįprasta tarkim bumerango forma. Ir visa tai paliekama nesuderinta tarpusavyje, dažnai nesuderinta ir su automobilio profiliu.
Dabar rinkoje turime gausybę automobilių turinčių šį sunkiai apibūdinamą stilių – tai „Citroën C3“, „Citroën C4 Cactus“, „Hyundai Bayon“, „Hyundai Kona“, „Jeep Cherokee“ ir net naujasis 7 serijos BMW.
Sportiškumas dabar suvokiamas kitaip
Iki šiol sportiniai automobiliai būdavo gaminami kupė, kabrioleto ar rodsterio kėbulu. Dažniausiai jie buvo dviviečiai, nedideli ir lengvi. Juk sportiniai automobiliai skirti vienam žmogui – vairuotojui, bei vienam tikslui – važiuoti greitai.
Šiame dešimtmetyje viskas keičiasi – nuo šiol sportiniai automobiliai skirti visai šeimai. Tiesa jie važiuoja tikrai labai greitai. Tarkim dvivietis „Mercedes-Benz AMG GT“ modelis susilaukė didžiulio populiarumo, todėl „Mercedes“ išleido jo keturvietę versiją. Analogiškai pasielgė ir BMW kompanija su 8 klasės modeliu. Dabar vieni dinamiškiausių automobilių rinkoje yra dideli GT klasės keturviečiai elektromobiliai – „Audi e-tron GT“, BMW 6 klasės Gran Coupe, „Porsche Panamera“ ir „Porsche Taycan“.
Jeigu 1990-ais metais sportiškumas dizano srityje asociavosi pirmiausiai su pleišto formos automobilio profiliu, trumpa priekine dalimi ir aukšta bagažinės linija. Tai 2010-aisiais metais šis profilis pasikeitė – dabar automobilio priekinė dalis turėjo ne smailėti, o atvirkščiai būti kuo stipriau išreikšta ir kaip galima ilgesnė, o galinės dalies linija stipriai žemėjanti. Ši žemėjimo linija prasideda jau nuo automobilio salono centro.
Atkreipkite dėmesį kaip radikaliai tai padaryta „Ford Mustang“ arba 8 serijos BMW modeliuose. Tiesa, ši tendencija nėra nauja, nes toks stilius dominavo jau 1960-aisiais metais – ypač tai pastebima tų laikų „musclecar“ automobiliuose.
„Apskritai šis dešimtmetis pasižymi sportiškumo kulto dvasia, kuri dažniausiai išreiškiama itin didelio skersmens ratais su plačiomis padangomis, spoileriais, galiniais difuzoriais, daugybe geriausiai juodos spalvos radiatoriaus grotelių, kurios dažniausiai neatlieka jokios funkcijos ir dvigubais, trigubais ar keturgubais dujų išmetimo vamzdžiais, kurie taip pat kartais neatlieka jiems skirtos funkcijos, taip pat gausybe ženkliukų kuriuose visaip derinamos R, S, V raidės ir dirbtiniu išmetimo garsu. Kogero šį dešimtmetį vėliau prisiminsime kaip kičo laikus“, – sako Nerijus.
Ypatinga Tesla įtaka
Neperdėsime sakydami, kad „Tesla“ kompanija įvykdė tikrą technologijų revoliuciją automobilių pramonėje. Tačiau ne vien technologijos išskiria šią kompaniją iš kitų. Dizaino prasme „Tesla“ automobiliai taip pat yra ypatingi. „Tesla“ automobilių stilių galima apibūdinti kaip „ala Apple“ – tai minimalistinis, pabrėžtinai švarus stilius, toks pats kokį naudojo „Apple“ kompanija savo gaminiams.
Gaminio dizainą turi diktuoti jo funkcija – tokia filosofija vadovaujasi ši kompanija. Todėl „Tesla“ automobiliuose nerasime radiatoriaus grotelių, duslintuvų nes jų elektromobiliui nereikia, durelių rankenos paslėptos nes jos gadina automobilio aerodinamiką, automobilis yra itin aptakus nes to reikalauja dar neitin įspūdingi elektromobilio nuvažiuojami atstumai su vienu įkrovimu.
Viduje dizaino elementų beveik nėra, nes jų vietą užima didžiuliai LCD ekranai. Ir kodėl gi ne – per juos galima pateikti vartotojo sąsają ir bet kokias funkcijas. Pačias funkcijas galima bet kada atnaujinti ir pateikti kitaip, be to universalus LCD ekranas kainuoja neabejotinai pigiau nei pagaminti mechaninį prietaisų skydelio įrenginį. Fizinių mygtukų irgi beveik nėra, nes taip pigiau ir be jų galima iš bėdos apsieiti.
Nepatogu spaudyti LCD ekraną? Nieko tokio, galite valdyti balsu. Atrodytų tokios paprastos idėjos, kurios technologiškai buvo įmanomos ir anksčiau. Tačiau jos įsigalėjo tik į rinką atėjus kompanijai iš šalies. Unikalios idėjos kartais turi gimti ne „mainstream“ aplinkoje.
Dar viena įdomi nepaprastai sėkmingo „Tesla“ atėjimo į rinką pasekmė buvo ta, kad, pradėjusios gaminti elektromobilius, daugelis kompanijų norėdamos tai pabrėžti sukūrė naujas automobilių linijas savo gamoje. Šie automobiliai išsiskiria ne tik naujais modelių pavadinimais, bet ir dažnai kitokia stilistika nei įprasta toje kompanijoje. Tokiu būdu gamintojai gauna dvi naudas iškarto – išskiria elektromobilius iš įprastų tarpo, bei sau leidžia paeksperimentuoti su stiliais.
Vieni pirmųjų tai įgyvendino BMW – dar savo pirmuosiuose hibridiniuose „i“ serijos automobiliuose BMW i3 ir BMW i8. Vėliau savo elektromobilių serijose tai pradėjo daryti ir kitos kompanijos – „Mercedes-Benz EQ“, „Audi e-tron“, „Hyundai Ioniq“, „Volkswagen ID“ serijose.
Dėmesys detalėms: automobilių žibintai
Kadangi per automobilizmo raidos šimtmetį buvo išbandyta daug įvairių dizaino idėjų ir formų, šiame dešimtmetyje atėjo laikas ir detalėms. Kartais jos įgauna labai įdomias panaudojimo formas – kaip antai toks įprastas dalykas kaip automobilio žibintai. Jau gerokai anksčiau autoindustrijoje buvo pradėtos naudoti LED lemputės automobilių interjere, tačiau tik dabar jos buvo pradėtos naudoti kelio apšvietimui, galiniuose žibintuose ar tiesiog stiliui formuoti. Dabar beveik kiekvienas gamintojas turi susikūręs savo firminį dienos šviesų pateikimą. Rodytųsi smulkmena, tačiau dabar iš už pusės kilometro galima atpažinti priešais jus atvažiuojančio automobilio markę.
Atidžiau įsižiūrėjus priekiniai žibintai išpuošti LED lemputėmis kartais atrodo it karalių karūnos, tačiau ir galiniai žibintai nedaug jiems nusileidžia – raudonų, oranžinių ir gelsvų spalvų derinys ir daugiasluoksniškumas gali būti neįtikėtinai gražus.
Vieni pirmųjų, kurie atkreipė į tai dėmesį buvo BMW kompanija, kuri sukūrė elegantiškus ir labai įdomius galinius 5 serijos BMW F10 arba BMW X5 F15 modelių žibintus. Dabar kogero visi gamintojai atkreipia dėmesį į tokias detales.
Šiame dešimtmetyje sugrįžo ir per visą automobilio plotį ištęsti galiniai žibintai. Jei 1990-aisiais metais tokius turėje beveik kiekvienas japoniškas top klasės sportinis automobilis, tai dabar ši mada persimetė ir į sedanus bei įprastus hečbekus.
Dabar tokius turi „Bugatti Chiron“, visi „Lincoln“ ir „Porsche“ modeliai, „Audi A7“, „Audi A8“, „Audi Q8“, „Audi E-tron“, „Lexus UX“, „Kia proCeed“, „Mercedes-Benz EQC“ ir „Peugeot 208“.
Į madą iš 1980-ųjų sugrįžta dar vienas įspūdingas dizaino elementas – tai į viršų atidaromos durelės. Šįkart jas turi ne tik „Lamborghini“, „McLaren“ ir „Ferrari“ modeliai, bet ir BMW i8, „Ford GT“, „Mercedes-Benz SLS AMG“ ir net visureigis „Tesla Model X“.
Ikoniškiausių automobilių TOP 10
Dabar pažiūrėkime kokie dešimt automobilių buvo patys ikoniškiausi ar padarę didžiausią įtaką automobilizmo istorijoje 2010-aisiais metais. Nerijaus Paketūro nuomone šie automobiliai paliko ryškiausią pėdsaką technologiškajame dešimtmetyje:
• Tesla Model S – už automobilių pramonės revoliuciją,
• Nissan Leaf – už tai, kad elektromobilis tapo prienamas visiems,
• Volkswagen Golf Gti – už išties „karštą“ hečbeką,
• Ferrari LaFerrari, Porsche 918 Spyder, McLaren P1 ir Honda NSX – už elektrinį požiūrį į superautomobilius,
• Ford F-150 – už tai, kad populiariausi rinkoje gali būti ne tik Volkswagen ar Toyota hečbekai,
• Mercedes-Benz S klasė W222 – už tai, kad Mercedes žvaigždė vėl šviečia visu ryškumu,
• Volvo XC90 – už Volvo markės išgelbėjimą,
• Porsche 911 GT3 – už grynakraujį sportinį automobilį,
• Porsche Panamera – už grynakraujį įvaizdžio automobilį,
• Volkswagen ID.3 – už tai, kad padėjo užmiršti „dyzelgeito“ skandalą.
Jeigu patiko skaityti apie 2010-ųjų metų automobilių dizaino madas, siūlome paskaityti ir apie 80-ųjų, 90-ųjų ir 2000-ųjų metų automobilių madas.