Ko gero, paprasčiausias atsakymas būtų tas, kad „Bentley“ beveik visas yra surinktas vien žmogaus rankomis. Kompanija iki šių dienų naudoja ganėtinai senamadiškas priemones, kurios automatizacijos amžiuje yra ganėtinai brangus būdas surinkti automobiliui. Visiškai neprašausi pro šalį sakydamas, kad automobilis „Bentley“ – choreografija tarp žmogaus rankų darbo ir šiek tiek automatizacijos.
Standartiniam „Mulsanne“ sunaudojama 16-os kanopinių gyvūnų iš Pietų Amerikos odos.
Taigi, kokios tos priežastys, dėl kurių „Bentley Mulsanne“ yra toks brangus?
1. „Bentley Mulsanne“ kėbulas nėra štampuojamas, kaip kitų automobilių
Daugiau nei 600 kėbulo elementų, kurie kartu sveria kiek daugiau nei pusę tonos, prie automobilio dirbantys meistrai sujungia ypatingu, labai brangiai kainuojančiu metodu, vadinamu superelastišku metalo formavimu. Tai technologija, kurios metu atskiri aliuminio lakštai kaitinami beveik iki lydymosi temperatūros.
2. Jūs nepamatysite nė vienos virinimo siūlės ant „Mulsanne“ kėbulo
Konstruodami „Mulsanne“ kėbulą, darbuotojai pluša nuo 80 iki 90 valandų.
Dažnai automobilių gamintojai pasirenka pigius ir neišvaizdžius būdus, paslėpti virinimo siūlėms. Pavyzdžiui, vieta, kur stogas susikerta su šoninėmis kėbulo dalimis. Dažnai tokios siūlės yra slepiamos po įvairiomis plastiko detalėmis, o būna ir taip, kad jos nė kiek nepaslėptos. Visos kėbulo dalys yra virinamos specialia silikono-bronzos technologija, o virinimo siūlės slepiamos ilgai ir nuobodžiai trinant švitriniu popieriumi. Konstruodami „Mulsanne“ kėbulą, darbuotojai pluša nuo 80 iki 90 valandų.
3. Didžioji dalis „Mulsanne“ nudažyta žmonių rankomis
Turbūt daugelis yra matę vaizdo įrašus, kuriuose automobiliai yra dažomi robotų. Įvairiomis kryptimis besisukiojančios roboto „rankos“ padengia kėbulą vos per keletą minučių. Tačiau „Mulsanne“ yra dažomas pačių darbuotojų, tai užtrunka apie 5 dienas. Roboto nugruntuotas automobilio kėbulas yra šveičiamas švitriniu popieriumi iki kol būna lygesnis už stiklą. Pats švelniausias naudojamas švitrinis popierius – 6000. Tokio popieriaus „grubumą“ galima sulyginti su kempinės švelnumu. Toliau seka dažymas ir lakavimas, kuris trunka dar ilgiau, negu gruntavimas, kol pasiekiamas idealus rezultatas.
4. Unikalus 6,75 litrų darbo tūrio variklis
„Bentley Mulsanne“ variklis – ne „Volkswagen“ grupės W12 ar V8, todėl kurti specialų variklį vien tokiam modeliui – papildomos lėšos. Šie, 6,75 litrų darbo tūrio varikliai, surenkami vienoje gamykloje Vokietijoje. Visi variklio komponentai yra renkami rankomis.
5. Medžio apdaila
„Mulsanne“ tiesiog prikimštas įvairiausios medienos. Ir tai toli gražu nėra tobulas medienos pakaitalas ar medžiu dengtos metalinės detalės. Interjere akis džiugina patys brangiausi ir rečiausi medienos deriniai. Kai kurie medžiai yra egzotiški, o galutinės interjero detalės – ypač brangios. Priklausomai nuo komplektacijos, salono apdailos detalėms naudojami net devyni skirtingi medienos tipai. „Bentley“ automobilių medienos dirbtuvės panašios į laboratorijas. Medienos apdirbimui naudojami lazeriai, įvairūs kompiuterio valdomi aparatai, tačiau galutinis variantas yra pasiekimas meistrų rankomis.
6. Išeikvojama daugiau odos, negu jos panaudojama salono gamybai
Žinoma, gera oda kainuoja milžiniškus pinigus, labiau stebina tai, kiek odos yra išmetama, nespėjus jos apdoroti. Standartiniam „Mulsanne“ sunaudojama 16-os kanopinių gyvūnų iš Pietų Amerikos oda, tačiau vos pusė medžiagų yra panaudojama automobilio salonui. Taip yra todėl, kad siekiant tobulumo, daug odos yra išmetama dėl netinkamų savybių „Mulsanne“ automobiliui. Kiekvienas odos kvadratinis centimetras yra skenuojamas kompiuterio, todėl tik ideali ir be defektų oda yra panaudojama apdailos detalėms ar sėdynėms.
7. Pasirinkimo laisvė – beribė
Toks dalykas kaip bazinis modelis „Mulsanne“ žodyne neegzistuoja. Šių automobilių savininkai yra patys įnoringiausi, todėl bendrovei privalu mokėti prisitaikyti prie kiekvieno kliento norų.
