Tarp kitų mitų: automobilių plovimas „švelniais“, net žmogaus rankas tausojančiais indų plovikliais, blizginimas senų drabužių atraižomis, retas dengimas vašku.
„Lietuvos lengvųjų automobilių parko vidutinis amžius yra 15 metų. Nors kasmet šalyje registruojama vis daugiau naujų automobilių, bendrai jų švaros palaikymo įpročiai keičiasi vangiai. Rudenį automobilių plovimo paklausa išauga spalį, kai keičiasi metų laikai ir pastebimai suprastėja gamtos sąlygos, o susidomėjimas automobilio plovimu paprastai laikosi iki metų pabaigos“, – teigia degalinių tinklą „Statoil“ valdančios bendrovės „Circle K Lietuva“ kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis.
Pasak jo, automobilių plovimo paklausos svyravimus lemia įvairūs stereotipai.
„Gaila, tačiau nepagalvojama, kad nekalti sprendimai neplauti automobilio ar nedengti vašku, nes tai padaryta prieš keletą mėnesių, gali lemti ne tik automobilio koroziją, bet ir sumažinti saugumą vairuojant“, – teigia J. Snarskis.
8 populiariausi mitai apie automobilių plovimą
1. Generalinio plovimo automobiliui užtenka porą kartų per metus.
NE. Automobilis visais metų laikais patiria išbandymų: medžių sakai ir žiedadulkės, smėlio, žvyro dulkės, mikroskopinės priešais važiuojančio automobilio padangų dilimo dalelės, purvas, sniego ir kelių druskos košė – tai kenkia automobiliui, nepriklausomai nuo metų laiko.
2. Indų ploviklis tinka indams, tuo labiau tiks automobiliui.
NE. Indų ploviklis skirtas riebalams nuo lėkščių pašalinti ir nuo automobilio paviršiaus nuplaus ne tik apsauginį vaško sluoksnį, bet ir ardys dažų polimerus, spartins oksidacijos procesus. Tai reiškia, kad automobilio kėbulas gali pradėti rūdyti. Automobiliui plauti reikia naudoti specialiai tam pritaikytas priemones.
3. Automobilį pakanka nuplauti aukšto spaudimo vandens srove.
NE. Tokiu būdu nepašalinami visi nešvarumai, vėliau prisilietus šepečiu, kempine ar šluoste išauga rizika subraižyti automobilio paviršių, o kartu – pradėti korozijos procesus.
4. Seni medvilniniai marškinėliai ar gabalas flanelės yra tinkama automobilio šluostė.
NE. Tokie audiniai nesugeria vandens ir nepritraukia nešvarumų, kaip specialus mikro pluošto audinys, todėl gali palikti vandens lašų dėmes ir yrančio audinio plaušelius ant automobilio paviršiaus – jis neatrodys švarus.
5. Pridžiūvusius nešvarumus reikia nugremžti, tuomet pradėti plauti.
NE. Fizinės jėgos panaudojimas – tolygu korozijos startui. Nešvarumus pirmiausiai reikia atmirkyti ir tik tuomet imtis kitų švarinimo veiksmų.
6. Vaškavimas pašalina sūkurius, atsiradusius nuo netinkamų šluosčių ir kempinių.
NE. Jis padengia automobilį svarbiu apsauginiu sluoksniu, sukuria barjerą tarp automobilio paviršiaus bei gamtinių sąlygų poveikio, taip pat pagerina vandens atstūmimą nuo langų, o tuo pačiu – matomumą.
7. Automobiliui nuplauti užtenka dviejų kibirų vandens.
NE. Nepanaudojus purvo ir kitų nešvarumų atitirpinimui reikalingų medžiagų bei sutaupius vandens, ant automobilio kėbulo likęs purvas ar smėlio dulkelės gali subraižyti dažus, ėmus braukti kempine ar šluoste. Be to, vandens gali nepakakti panaudotų ploviklių nuskalavimui.
8. Autoplovykla ir ekonomiškumas – nesuderinami dalykai.
NE. Autoplovykloje automobiliui nuplauti sunaudojama vos 6,5 kibiro vandens ir kur kas mažiau cheminių priemonių, nes didelę dalį darbo atlieka įranga.
Pasak J. Snarskio, automobilio plovimas kartais suprantamas pernelyg siaurai ir tapatinamas tik su purvo bei nešvarumų nuplovimu. Tačiau reguliari, o ne sezoninė automobilio priežiūra ne tik prailgina jo eksploataciją, bet ir pagerina vairavimo kokybę.
„Plovimas – kompleksinė automobilio priežiūros paslauga, ir tai, kad važiuojate į plovyklą, nereiškia, kad tiesiog nuplaunami nešvarumai. Rudenį ėmus anksčiau temti, prastėjant vairavimo sąlygoms tai yra efektyvus būdas padidinti matomumą, nes plauti ir vašku padengti langai ilgiau išlieka švarūs, atsparūs lietui, dulksnai bei sniegui“, – teigia „Circle K Lietuva“ atstovas.
