Konservatyvusis automobilių gamintojas C segmentui delegavo kuklų, iš minios neišsiskiriantį automobilį. Tačiau kuklumas nepakenkė 9 -os kartos „Corolla“ sėkmei ir šis vardas tolo nuo savo priešininkų populiariausio pasaulio automobilio varžybose.
Devintosios kartos modelis buvo gaminamas ant visiškai naujo platformos, kuri atkeliavo iš „Toyota“ patirties kuriant kiek didesnius automobilius, todėl „Corolla“, kaip „Golf“ klasės automobilis, buvo pagrįstai vadinamas komfortišku. Bent jau tiek komfortišku savo svorio kategorijoje – joks kiek daugiau nei toną sveriantis automobilis komforto varžybose neturės šansų prieš akivaizdžiai sunkesnius varžovus.
9-tos kartos „Corolla“ modeliai Europoje buvo gaminami su trimis skirtingais kėbulo tipais: sedanu, hečbeku ir universalu. Vėliau „Toyota“ nusprendė atskirti sedanus ir šiuos paliko po „Corolla“ vardu, tuo tarpu hečbekai bei universalai buvo paslėpti po „Auris“ pavadinimu ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui.
Kas žavėjo vairuotojus, kad šie masiškai rinkosi 2000-2006 metais pagamintus „Corolla“ modelius? Visų pirma, puikios patikimumo savybės. Tai nėra lepūs automobiliai – atliekant periodiškus aptarnavimus gali tarnauti labai ilgai – pusės milijono kilometrų rida bus ne riba.
Tiesa, nemažai parduodamų tokių automobilių dėl to gali būti paprasčiausiai apleisti, todėl prieš perkant reikėtų tinkamai įvertinti būklę. Kartais net ir 20 metų senumo „Toyota Corolla“ gali ištikimai tarnauti ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų, tačiau labiau tikėtina, kad mažiau kaprizų eksploatacijos metu parodys benzininės versijos.
Devintosios kartos modeliai neabejotinai patiks praktiškumą vertinantiems vairuotojams – viduje yra daugybė daiktadėžių bei vietų, skirtų sudėti asmeniniams daiktams. Tiek sedano, tiek hečbeko bei universalo bagažinė savo talpumu neatsilieka nuo klasės standartų.
Visgi, prie vairo patogiai įsitaisys ne kiekvienas vairuotojas – „Toyota“ nenumatė šiuose modeliuose teleskopinio vairo mechanizmo. Kitaip sakant, čia nėra galimybės prisitraukti vairo rato. Todėl, norint išlaikyti teisingą sėdėjimo poziciją, dažnam žmogui ji pasirodys pernelyg stati ar nepatogi.
Šie automobiliai, priešingai nuo kai kurių „Corolla“ konkurentų, turi benzininius atmosferinius variklius, o vairavimo malonumu neprilygsta vokiškoms alternatyvoms. Būtent šios kartos „Toyota“ modeliai laikomi vienais nuobodesnių savo segmento modelių, nors gamos pabaigoje buvo ir „T-Sport“ versijos su itin laisvai kvėpuojančiu 192 AG 1,8 litro varikliu.
Dyzeliniai modeliai gavo „Toyota“ D-4D variklius, kuriuos gamintojas naudojo ir kituose savo automobiliuose, tačiau „Corolla“ su automatine pavarų dėže rinkoje yra tikra retenybė. Negana to, tai – ne klasikinis „automatas“, o sąlyginai reta ir be galo lėta robotizuota transmisija, kurios veikimas nuvargins kantrybės neturinčius vairuotojus.
Šie modeliai Lietuvoje tinka tiems vairuotojams, kurie ieško nebrangaus, tačiau patikimo automobilio. Autoplius.lt vertinimu, dėl didelės šių automobilių paklausos net ir po kelių metų eksploatacijos „Corolla“ parduoti bus vieni juokai.
