Aerodinaminiai ratų gaubtai: kodėl jie montuojami tik elektromobiliams?

Jei stilius jums nėra labai svarbus, „Tesla Model 3“ galite įsigyti su aerodinamiškais ratų gaubtais, kurie, kaip teigia gamintojas, pagerina efektyvumą 10 proc. Automobilio aerodinamika yra labai svarbi siekiant mažesnių sąnaudų, tai kodėl automobiliai su vidaus degimo varikliais neturi tokių gaubtų? Kodėl jie dar nepaplito?
„Tesla Model 3“ gali turėti ratų gaubtus, kurie gerina aerodinaminį efektyvumą
„Tesla Model 3“ gali turėti ratų gaubtus, kurie gerina aerodinaminį efektyvumą / ©jerjozwik (CC BY-SA 4.0) | commons.wikimedia.org nuotr.

Iš tiesų efektyvus automobilis turi būti aptakus. Todėl mažinamos grotelės, atsisakoma veidrodėlių, mažinami tarpai tarp skirtingų kėbulo segmentų. Net automobilio apačia dabar dažnai yra dengiama plokščiu aptaku.

Tačiau ratlankiai vis dar išlieka įmantriu stiliaus elementu be jokių aerodinamikos gudrybių. Na, išskyrus tą „Tesla Model 3“, kurio pirkėjai už papildomus pinigus gali pasirinkti ne visai akiai malonius ratlankių gaubtus. Nors „Tesla“ trumpai pamini, kad jie efektyvumą pagerina net 10 proc., egzistuoja rimtų priežasčių, kodėl kiti gamintojai tokių gaubtų nenaudoja.

Nėra nei vieno automobilio, kurio efektyvumas būtų 100 proc. – visada yra praradimų variklyje, aerodinamikoje, elektros sistemoje, sukibime su keliu ir taip toliau.

Automobiliai su vidaus degimo varikliais didžiausius praradimus patiria po variklio gaubtais – čia įvyksta apie 75 proc. visų efektyvumo nuostolių. Taigi, automobilių gamintojai kuria įmantrias turbokompresorių technologijas, vožtuvų valdymo sistemas, efektyvesnes transmisijas ir kitais būdais bando pagerinti automobilio jėgainės darbą. Tačiau galios agregatai ir transmisija elektromobiliuose sukelia tik apie 27 proc. efektyvumo nuostolių.

Jei paimtume du identiškus automobilius, bet vienas būtų varomas benzinu, o kitas – elektra, aerodinaminiai nuostoliai būtų identiški (toks pat kėbulas). Tačiau benzininio automobilio atveju jie būtų gerokai mažesni nei praradimai variklyje ir transmisijoje bei santykinai siektų maždaug 15 proc.

Taigi, jei automobilio gamintojas pagerintų mašinos aerodinaminį efektyvumą, naudos būtų palyginti mažai. Net 10 proc. sumažėjęs oro pasipriešinimas apskritai suteiktų tik 1,5 proc. geresnį absoliutų automobilio efektyvumą.

Visgi 10 proc. pagerintas variklio ir transmisijos efektyvumas jau leistų pasiekti 7,5 proc. geresnį automobilio efektyvumą. Kitaip tariant, automobilių gamintojai daugiau pastangų skiria toms sritims, iš kurių galima gauti daugiau naudos. O pirkėjai ir toliau džiaugiasi gražiais ratlankiais, nes estetiniai praradimai būtų tiesiog neverti nepastebimos naudos degalų sąnaudose.

Tačiau elektromobilio atveju oro pasipriešinimas sudarytų maždaug 41 proc. visų automobilio efektyvumo praradimų. Taigi, net ir mažos detalės duoda daugiau naudos apskritai.

Visgi „Tesla“, sakydama, kad aptakai pagerina „Model 3“ efektyvumą net 10 proc., tikriausiai turi omenyje tik aerodinaminį efektyvumą. Bet kuriuo atveju, nauda sąnaudose (ar nuvažiuojamame atstume) yra didesnė, nei būtų tuos aptakus sumontavus ant vidaus degimo variklį turinčio automobilio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų