Konstrukcijos ypatumai
Lengvųjų automobilių ir sunkvežimių akumuliatoriai realiai skiriasi vieninteliu parametru – dydžiu. Kadangi vilkikų varikliams užvesti reikia kur kas daugiau energijos, sunkiasvorės technikos akumuliatoriai būna iki keleto kartų didesni ir generuojantys galingesnę srovę. Taip pat, dėl patiriamos gerokai stipresnės vibracijos, jų korpusai ir vidaus konstrukcija gaminami taip, kad atlaikytų didesnius krūvius ir nesubyrėtų.
Akumuliatorių centro „Nabobas“ meistras Aivaras Krasuckas atkreipė dėmesį, kad sunkvežimių gamintojai akumuliatoriams kelia vis griežtesnius reikalavimus, todėl tarp kadaise įrastų „Classic“ tipo ir „Heavy Duty“ ar „Super Heavy Duty“ baterijų yra didžiulis skirtumas. Pastarųjų gamyboje naudojamas sidabras sumažina plokštelių koroziją ir užtikrina didesnį atsparumą temperatūros poveikiui. Švino plokštelės fiksuojamos tiek akumuliatoriaus korpuso viršuje, tiek apačioje, o tarp jų dedamas specialios medžiagos sluoksnis, padidinantis stabilumą ir atsparumą vibracijai.
„Tokie daiktai atsparūs gilioms iškrovoms ir yra gerokai ilgaamiškesnis. Pastaruoju metu sunkvežimių gamintojai reikalauja, kad akumuliatoriai būtų visiškai sandarūs, kad elektrolitą stabilizuotų stiklo audinys ar gelis. Kitaip tariant, visi akumuliatoriai turėtų būti „Super Heavy Duty“ klasės ir dar geresni. Tiksliau – atlaidesni priežiūros klaidoms ar tiesiog nepriežiūrai“, – pastebėjo A. Krasuckas.
Kiekvienas sunkvežimių akumuliatorius generuoja tuos pačius 12 V, o sujungus dvi baterijas nuosekliai – gaunami tokio „kalibro“ technikai reikalingi 24 V
Klaidų bumerangas
Kitas kalbintas technikos ekspertas, bendrovės „Tanagra“ projektų vadovas Aurimas Prascevičius, atkreipė dėmesį į vieną dažniausiai vilkikų vairuotojų padaromų nuodėmių – termino, kuomet būtina atlikti dviejų nuosekliai sujungtų akumuliatorių „rokiruotę“, nepaisymą.
„Kaip žinia, kiekvienas sunkvežimių akumuliatorius generuoja tuos pačius 12 V, o sujungus dvi baterijas nuosekliai – gaunami tokio „kalibro“ technikai reikalingi 24 V. Tačiau dėl tokios schemos visuomet gerokai labiau apkraunamas vienas „dueto“ narių. Neatsitiktinai anksčiau būdavo rekomenduojama laikas nuo laiko sukeisti akumuliatorius vietomis. Dabar tokių reikalavimų nebeliko“, – pasakojo A. Prascevičius.
Akumuliatorių centro „Nabobas“ meistras A. Krasuckas prognozuoja, kad ateityje sunkvežimiuose bus montuojama po 4 ar net 6 baterijas. Du akumuliatoriai „dirbs“ tik užvedant variklį, o likę – maitins visus likusius elektros prietaisus, kuriuos kelionės ir poilsio metu naudoja vairuotojas: pradedant kabinos apšvietimu ir baigiant kompiuteriu ar kita komforto įranga.
Pasirinkimo rebusai
Visų kalbintų technikos ekspertų pašėme pasidalinti rekomendacijomis, kuriomis remiantis būtų galima priimti optimalų sprendimą renkantis naują akumuliatorių. Atsakymai pasirodė kiek netikėti – nėra esminio skirtumo, kuriuo prekiniu ženklu papuoštą daiktą rinktis.
„Teoriškai renkantis naują akumuliatorių reiktų pamatuoti nusižiūrėtos baterijos įtampą (ji neturėtų būti mažesnė kaip 12,5 V), starterinę srovę ir, jeigu leidžia akumuliatoriaus konstrukcija, elektrolito lygį virš plokštelių ir jo tankį. Akumuliatorių patikros standartas numato ir jo talpumo (sukaupto elektros energijos kiekio) kontrolę. Praktiškai tam reikia specialios įrangos, todėl taip „žaisti“ gali nebent transporto įmonių specialistai. Visiems kitiems automobilininkams tenka pasikliauti pardavėjų profesionalumu ir sąžiningumu“, – pasakojo cargonews.lt konsultavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros docentas, dr. Alfredas Rimkus.
Mokslininkas pripažino, prieš kurį laiką gavę užsakymą iš vienos keleivių vežimo įmonės, išsiaiškinti, kodėl jos eksploatuojamų autobusų nepavyko užkurti termometro stulpeliui nukritus žemiau 20 laipsnių šalčio žymos, nors visi akumuliatoriai buvo naujai įsigyti.
Pamatavus pilnai pakrautos testuojamos baterijos parametrus, paaiškėjo, kad jų elektrolito tankis tėra 1,20 g/cm3, nors privalo būti 1,28 g/cm3. Starterinė srovė buvo ketvirtadaliu mažesnė nei deklaruojama
„Pamatavus pilnai pakrautos testuojamos baterijos parametrus, paaiškėjo, kad jų elektrolito tankis tėra 1,20 g/cm3, nors privalo būti 1,28 g/cm3. Starterinė srovė buvo ketvirtadaliu mažesnė nei deklaruojama. To priežastis galėjo būti akumuliatoriaus „amžius“, plokštelių kokybė. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju klaidą padarė pardavėjai – atsigabenę „sausus“ akumuliatorius netinkamai užpildė juos elektrolitu arba užpildė nekokybiška medžiaga“, – pastebėjo VGTU docentas.
Beje, dabar absoliuti dauguma praduodamų akumuliatorių būna neaptarnaujami – t. y. baterijų sekcijos elektrolitu pripildomos gamykloje, patys akumuliatoriai būna visiškai sandarūs, todėl galutiniam vartotojui dėl nieko nereikia sukti galvos.
Į VGTU Automobilių transporto katedros laboratoriją atsigabenus penkis skirtingų gamintojų („Varta“, „Bosch“, „AD“, „Exide“ ir „Banner“ akumuliatoriai buvo skirti lengviesiems automobiliams, tačiau visiškai tokios pas konstrukcijos, kaip ir sunkiajam transportui) akumuliatorius ir pamatavus pagrindinius jų parametrus paaiškėjo, kad visi jie su labai nedidele paklaida atitinka gamintojų nurodomus rodiklius. Skiriasi tik kaina ir suteikiamos garantijos terminas.
Eksploatacijos ABC
Cargonews.lt konsultavę technikos ekspertai atkreipė dėmesį, kad akumuliatorių gamyklinis brokas beveik visuomet paaiškėja per 2-3 mėnesius nuo eksploatacijos pradžios. Jei baterija „miršta“ po pusmečio beveik visais atvejais tai lemia neteisingas jo naudojimas ar automobilio elektros įrangos gedimai: nepakankamai efektyvus generatoriaus darbas ar parazitinis energijos nutekėjimas. Eksploatuojant lengvojo automobilio akumuliatorių, būtų užtikrinta 13,9–14,5 V įkrovimo įtampa. Srovės nuotėkis išjungus visus energijos imtuvus turi būti ne didesnis kaip 0,08 A. Papildomą srovės nuotekį sukelia ir nešvarus bei drėgnas baterijos korpusas. Jokiu būdu negalima palikti iškrauto akumuliatoriaus ilgam laikui – tuomet prasideda plokštelių irimas ir kiti negrįžtami procesai, kuri pasėkoje baterija praranda talpą ir galią.
„AD Baltic“ ekspertai atkreipė dėmesį, kad net solidų vairavimo stažą turintys automobilininkai dažnai painioja su akumuliatoriais susijusių problemų priežastis ir pasekmes. Skirtingai nei padangų, akumuliatoriaus dėvėjimosi požymių išoriškai nematyti, todėl „nei iš šio, nei iš to“ neužsivedantis automobilis beveik visuomet būna nemaloni staigmena. Problemos kaltininku paskelbiamas akumuliatorius ir suskumbama jį keisti. Kadangi ši operacija iš tiesų yra viena iš nedaugelio, kurią turint keletą paprasčiausių įrankių nesunkiai galima atlikti be specialistų pagalbos, jau po pirmų akumuliatorius kaprizų keliaujama į artimiausią automobilių dalių parduotuvę, ir „blogas“ akumuliatorius keičiamas nauju.
Deja, tokiu atveju naujas akumuliatorius padės neilgam – po kurio laiko teks spręsti analogiškus galvosūkius. Todėl vos užfiksavę, kad automobilio variklį sunkiau užvesti, kreipkitės į specialistus ir pašalinkite problemos priežastis. Kartais akumuliatorius labai greitai iškrauna gausi elektros įranga – galinga garso aparatūra, papildomi žibintai, šildomos sėdynės, dažnai montuojamos net kelios apsaugos sistemos ir ypač grandinėje atsiradęs srovės nuotėkis. Dažnai savininkas to net nenumano.
„AD Baltic“ meistrų teigimu, kartais net tokios smulkmenos, kaip nešvarūs akumuliatoriaus išvadiniai poliai padidina pasipriešinimą srovės tekėjimui į gnybtus ir komplikuoja variklio užvedimą. Šie elementai turi būti papildomai apsaugoti nuo oksidacijos. Važiuojant trumpus atstumus patartina išjungti nereikalingus galios naudotojus, kad kuo daugiau elektros srovės liktų akumuliatoriui įkrauti. Prie 12 voltų lizdo prijungę akumuliatoriaus „sargą“ (t. y. nediduką voltmetrą), galėsite stebėti akumuliatoriaus įkrovimo lygį ir laiku jį įkrauti. Visi automobilio elektros prietaisai, įjungti vienu metu, sunaudoja elektros energijos tris kartus daugiau, nei automobilio generatorius gali pagaminti. Trūkstamas energijos kiekis naudojamas iš akumuliatoriaus.
Beje, vieną kartą užvedant variklį sunaudojama tiek energijos, kiek generatorius jos pagamina per 20 minučių važiavimo. Ekspertai pataria kas keletą mėnesių (ypač šaltuoju metų laiku) patikrinti bateriją ir pakrauti ją papildomai. Periodiškai atliekamas papildomas baterijos įkrovimas ne tik pagerins baterijos parametrus bei palengvins variklio užvedimą bet ir prailgins akumuliatoriaus eksploatavimo laiką.
