Tuo tarpu skirtumų jie turi. E. Kovalenka atstovauja „D1 Sport“ komandą, yra vilnietis, o vairuoja Nissan Silvia S13. A. Šlajus savo ruožtu yra kaunietis, „BMW Fan“ narys, o jo automobilis – BMW e30. Pastarasis mėgsta slysti agresyviai, impulsyviai, kartais kiek „netvarkingai“, tačiau kuo arčiau varžovo. Tuo tarpu vilnietis – užtikrintesnis. Nors jo važiavimai žiūrovams neretai suteikia mažiau emocijų nei „BMW Fan“ atstovo, Evaldas visada „driftina“ gražiai, ypatingai greitai bei pastoviai – t.y., išlaiko panašų slydimo kampą, greitį ir „pataiko“ į trajektoriją viso važiavimo metu.
 |
| Giedriaus Matulaičio nuotr./Andrius Šlajus |
Automobiliai pas abu – skirtingi tarsi diena ir naktis. Baltoji E. Kovalenkos Nissan Silvia S13 turi Nissan fanų labai mėgstamą SR20DET 2 litrų variklį, iš kurio išspausta apie 350 ag. Didesni purkštukai, T28 turbina, platesnis išmetimas, didesnis oro aušintuvas („intercooler'is“) ir t.t. Kiti „mod'ai“ (konkrečiau – važiuoklės ir salono) leidžia suprasti, kad tai – driftui naudojamas automobilis: reguliuojamo aukščio bei kietumo amortizatoriai („coil'ai“), padidintas ratų išsukimas, blokuotas reduktorius, nesudėtingos konfigūracijos saugos lankai (bei, kas būtina drifte, bet nenaudojama kitose sporto šakose – X formos vamzdžiai šalia mašinos durelių). Įdomu ir tai, kad Nissan Silvia modeliai buvo gaminami tik Japonijos rinkai, o E. Kovalenka buvo vienas pirmųjų, parsisiuntusių automobilį iš šio tolimojo užjūrio. Na, nevisai – ši Silvia iš Japonijos parsirado į Angliją, kur prabuvo porą metų ir galiausiai parkeliavo į Baltijos kraštus. Bet kokiu atveju tai pati pirmoji Nissan Silvia S13 Lietuvoje.
A. Šlajaus BMW e30, liaudyje vadinamo „chuliganke“, istorija – visiškai kitokia. Automobilis pirktas Lietuvoje ir iš pradžių turėjo M20B25 2.5 litro variklį, kuris praėjus keletai mėnesių neatlaikė griežtų pasivažinėjimų. Tada sekė M52B28 2.8 litro motoras, iš kurio buvo išspausti tuo metu gana neblogai atrodę 219 ag. Tačiau... Galios juk niekada nebūna per daug, tiesa? Ta proga Strim pseudonimu žinomas A. Šlajus ilgai ieškojo variklio nuo BMW M3 (S50B30), tačiau jo neradęs, grįžo prie pradinio varianto – M20B25.
Žinoma, standartinis galingumas jau „nevežė“, tad dabar šis BMW turi apie 320 ag – K27 turbina, 76 mm pločio išmetimas, pralaidesni purkštukai ir dar begalė įvairiausių variklio patobulinimų leido pasiekti šiuos skaičius. Automobilio važiuoklė – taip pat nepanaši į standartinę: „FK“ „coil'ai“, „H&R“ stabilizatoriai, „Powerflex“ „silentblock'ai“.
 |
| Gražvido Balčiaus nuotr./Evaldas Kovalenka prieš Andrių Šlajų |
Patirtis ir ankstesni pasiekimai pas abu drifterius – įspūdingi. Ne pirmus metus „Driftingo Čempionate“ dalyvaujantys vairuotojai tiek dabar, tiek anksčiau būdavo minimi tarp varžybų favoritų. Strimas 2009 ir 2007, o Efka – 2008 metais, užėmė ketvirtąsias vietas bendrose „Driftingo Čempionato“ įskaitose. Ir nors jų tarpusavio kovų būdavo ir ankstesniais metais, pirmąkart įvyko toks fenomenas, kad jie susitiktų keturis kartus per tokį patį skaičių varžybų etapų.
Tarpusavio rezultatai – vilniečio naudai. 3:1. Per pirmąją kovą gegužės gale prekybos miestelyje „Urmas“, mūšyje dėl trečiosios vietos, po ypač atkaklios kovos, nugalėjo BMW vairuotojas. Per antrąją bei trečiąją „Driftingo Čempionato“ kovas Šiaulių Bačiūnų kartodrome E. Kovalenkos bei A. Šlajaus keliai susikirto „Top8“ turnyre, kur abukart po ilgų teisėjų ginčų pajėgesniu buvo pripažintas „D1 Sport“ atstovas. Ketvirtojoje kovoje, „Driftingo Čempionato“ finale, šie drifteriai susitiko jau pusfinalyje – ir tada stipresniu vėlgi buvo pripažintas Nissan vairuotojas.
Tačiau galima net neabejoti – kaip ir ankstesniais metais, taip ir sekančiais, šių vairuotojų keliai dar susikirs. Ir vienu dalyku galima būti netgi įsitikinus – išsižiojus iš nuostabos jų dvikovą stebėti tikrai teks. Galbūt, kaip jau buvo šiemet, šiuo malonumu teks mėgautis netgi ne kartą ir ne du.
