Patyrusio visureigių specialisto teigimu, pats asmeniniame gyvenime vadovaujasi taisykle rinktis automobilius, kurie gali važiuoti visur.
„Man patinka automobiliai, kuriuos net ilgai nestudijavęs galiu greitai prisijaukinti – tiek ant asfalto, tiek privažiavęs bekelę, kur kelių mygtukų paspaudimu pritaikau mašiną savo poreikiui ir važiuoju toliau nesukdamas galvos“, – sako A.Juknevičius.
Paskutines dienas Lietuvoje prieš skrydį į Saudo Arabiją, kurioje sausio 3–15 dienomis vyks svarbiausias pasaulio bekelės sporto renginys, skaičiuojantis pilotas pataria galvojantiems apie tikrą visureigį nepainioti jo su dabar itin populiariais SUV modeliais ir atsirinkti grūdus nuo pelų.
Kas yra visavertis visureigis?
„Kas visureigį visų pirma daro visureigiu? Žinoma, tai visų varomų ratų sistema. Tikras visureigis negali būti varomas tik puse savo kojų arba tik kartais visomis, kai elektronika prijungia antrą ašį. Užtikrintumui svarbu, kad automobilio transmisija galėtų nuolat perduoti sukimo momentą kiekvienam ratui“, – teigia A.Juknevičius.
Atrasti tikrąsias visureigių galimybes kartu su „Land Rover School of Adventure“ padedantis specialistas pabrėžia, kad dėl to svarbu rinktis automobilį su nuolatine visų varomų ratų pavara – tai vienas iš pirmųjų akcentų, padedantis suprasti svarbią ribą tarp itin išpopuliarėjusių krosoverių ir tikrųjų visureigių.
„Bet tik dėl to dar netampa visaverčiu visureigiu, jis privalo turėti vadinamąjį palėtintoją arba palėtintą pavarą. Tai – techniškai nepigus daiktas, kadangi jis yra papildoma transmisija, leidžianti rinktis, kada reikia nedidelio greičio, tačiau maksimalios galios, bet būtent todėl jo svarba visureigiui yra milžiniška“, – sako A.Juknevičius.
Palėtintos pavaros privalumus lenktynininkas siūlo įvertinti atkreipus dėmesį į žemės ūkio techniką, kai neįspūdingos galios varikliai traktoriams netrukdo įveikti sudėtingus dirvonus ir dar įsmeigus į juos gilius plūgus.
Vairuotojo patogumui
A.Juknevičius prisimena, kaip palėtintą senesnių modelių pavarą tekdavo valdyti papildomomis rankenėlėmis. Šiuolaikiniuose aukšto pravažumo automobiliuose gerokai labiau pataikaujama vairuotojo komfortui, tad jai aktyvuoti pakanka vieno mygtuko paspaudimo.
„Pavyzdžiui, pirmą kartą įsėdęs į atgaivintą legendinį „Land Rover Defender“ ir išvažiavęs į pirmąją bekelę aš tiesiog išjungiau visas elektronikos valdomas sistemas, įjungiau palėtintą pavarą, pakėliau pakabą į didžiausią aukštį ir viskas, visiems mano poreikiams visureigis paruoštas trimis mygtukų paspaudimais, nereikia daugiau papildomų nustatymų, svarbu tik tinkamai sureguliuota galva“, – šypsosi Dakaro vilkas.
Jo teigimu, nereikia apsigauti – šiuolaikinio visureigio elektronika yra vairuotojo draugas. Per sekundės dalį daugybę automobilio jutikliais fiksuojamų duomenų įvertinančios ir šimtus sprendimų priimančios kompiuterio smegenys gali tiksliai parinkti optimalų važiavimo sąlygoms algoritmą.
„O norintiems nostalgiškai pasijusti lyg archajiškuose visureigiuose svarbu galėti visas sistemas tiesiog atjungti“, – sako A.Juknevičius.
Modernių elektroninių sistemų „Defender“ yra ir daugiau – bekelėje praverčia speciali po varikliu sumontuota kamera, leidžianti matyti tai, kas dedasi po automobiliu. Ji itin pravarti ir mieste, pavyzdžiui, parkuojantis. Statant automobilį praverčia ir galimybė matyti keturių vaizdo kamerų suprojektuotą 360 laipsnių vaizdą aplink automobilį, o vidinį galinio vaizdo veidrodėlį galinti pakeisti ant stiklo sumontuota kamera yra nepamainoma visureigio bagažinę apkrovus daiktais ar gale sėdint aukštiems keleiviams.
Progresyviausia – pneumatinė pakaba
Prošvaisa – taip pat itin svarbus automobilių, kuriais norima važiuoti sudėtingesnėse vietovėse, kriterijus. A.Juknevičius sako, kad tai yra dar viena aiški raudona linija, atskirianti krosoverius nuo tikrų visureigių: dauguma SUV modelių žemiausios kėbulo dalies aukštis siekia iki 23 cm, o tikrųjų pravažumo galiūnų ties šia riba tik prasideda.
Be kitų konstrukcinių ypatybių, prošvaisa yra vienas svarbiausių automobilio galimybių įveikti duobes, brastas bei užvažiuoti ant aukštų kliūčių ar nuvažiuoti nuo jų vertinimo kriterijų.
„Nesvarbu, kokia įranga aprūpintas automobilis, bet žemas tiesiog dalies atkarpų niekaip nepravažiuos. Turi būti 25–30 cm pakabos aukštis su standartiniais ratais. Ir akivaizdu, kad nedaug mašinų yra tokio aukščio. Pavyzdžiui, „Land Rover Defender“ su pneumatine pakaba gali ją pakelti iki 28 cm, tai jau yra puiku“, – pažymi lenktynininkas.
Gilindamasis į pakabas A.Juknevičius pabrėžia, kad automobilių technologijų raidos istorijoje visureigių gamintojai išmėgino nuo lingių iki įvairių konstrukcijų spyruoklinių pakabų, tačiau dabartinis progresyviausias variantas – pneumatinės pakabos.
„Šiuo metu tiesiog nėra geresnio varianto. Pneumatinės pakabos gerokai komfortiškesnės, leidžia automobiliui daug tiksliau prisitaikyti prie kelio, iš esmės net keičia jo charakterį, kaip jau minėto „Defender“ atveju, kurį anksčiau visi prisiminė kaip itin patikimą ir pravažią, tačiau spartietišką transporto priemonę, o dabar, be patikimumo ir pravažumo, jis dar ir tapo komfortabiliu, šiuolaikišku automobiliu“, – sako A.Juknevičius.
Svarbu ir tai, kad šiuolaikinis visureigis gali turėti naujausių saugos ir vairavimo pagalbos sistemų ar interjero komforto paketų. Dakaro legendos teigimu, tai ne tik palengvina kasdienį gyvenimą prie vairo, tačiau ir sprendžia dilemą, leidžiančią taupyti pinigus.
„Pilnaverčio visureigio, ne tik galinčio įrodyti savo privalumus bekelėje, bet ir šiuolaikiško, komfortiško tiek valdant mieste, tiek važiuojant ilgose kelionėse, pakanka visoms gyvenimo situacijoms, nereikia turėti atskirų automobilių į mišką ir teatrą“, – pažymi A.Juknevičius.
