Tas žmogus – Šarūnas Žitkevičius, o automobilis – „Plymouth P8 Deluxe“. Iš pirmo žvilgsnio, jo patirtas nuostolis avarijoje nedidelis – iš paskos važiavęs automobilis bakstelėjo vienai mašinai, o ši, pariedėjusi į priekį, sulamdė užpakalinę „Plymouth“ dalį. Tačiau tai – antikvarinis automobilis, kuriam 77 metai, tad jo remontas yra truputį sudėtingesnis nei naujo „Opel Astra“.
Unikalus automobilis
„Liūdna ir tiek – automobilis visiškai originalus ir sveikas buvo, visiškai nesurūdijęs, nedaužtas. Ieškojau būtent tokios būklės modelio“, – istoriją, kaip įsigijo automobilį, prisiminė Š.Žitkevičius. Jo žiniomis, tai vienintelis toks modelis Baltijos šalyse, o ir Europoje jų – itin mažai, mat „P8 Deluxe“ buvo gaminamas tik 1939-aisiais. Šio modelio kainos JAV svyruoja nuo 20 tūkst. Eur, tačiau norint tokį egzempliorių atsigabenti į Lietuvą, tektų dar pusę šios sumos atseikėti pargabenimo išlaidoms ir mokesčiams.
Jis pamena ir įdomią istorinę detalę – būtent tokiais „Plymouth“ 1939-aisiais važinėjo Kauno štabo aukšto rango karininkai, tačiau po karo šie modeliai pamažu išnyko iš Europos.
Senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ vadovas savuoju „Plymouth“ dalyvavo ne viename pasirodyme Lietuvoje, kur technikos gerbėjai galėjo pasižvalgyti į už daugelio senelius vyresnę transporto priemonę. Tačiau praėjusių metų vasarą kelionė mieste tapo paskutine, bent jau kuriam laikui.
„Plymouth“ sustojo prieš kliūtį, iš paskos važiavusi mašina taip pat, o trečias eismo dalyvis to padaryti nespėjo ir atsitrenkė į antrą automobilį. Šis – į „Plymouth“, – įvykio detales atpasakojo Š.Žitkevičius.
Nuostolis – sulankstyta automobilio galinė dalis, kurią suremontuoti BTA draudimo bendrovės apklausti kėbulo remonto servisai siūlė už, pasak istorinių automobilių gerbėjo, absurdišką kainą.
Ekspertų ir draudimo išvados skiriasi
Nesutikdamas su BTA draudimo vertinimu, Š.Žitkevičius kreipėsi į nepriklausomą kilnojamojo turto vertinimo ekspertą Arnoldą Sasnauską, atstovaujantį UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biurui“. Šis remonto sąnaudas įvertino 11 657,87 Eur, o draudimo bendrovės priskaičiuota išmoka mažesnė bene dvigubai – 5 879,95 Eur.
Draudimo bendrovės ekspertų nekompetencija vertinant istorinius automobilius ar nepriklausomo eksperto šališkumas? Abi konfliktuojančios pusės laikosi skirtingų nuomonių.
„BTA kreipėsi į tris automobilių servisus, kurie restauruoja automobilius ar specializuojasi šioje srityje. Vertinant šią žalą taip pat buvo konsultuotasi su keliais nepriklausomais vertintojais. Apibendrinus surinktą informaciją buvo nustatytas padarytos žalos dydis“, – rašoma draudimo bendrovės atsiųstame atsakyme.
Draudimo bendrovės atstovai atsiųstame atsakyme teigė, kad kiekvienas žalos automobiliui vertinimas atliekamas LR finansų ir susisiekimo ministrų patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir vertinimo instrukcija bei atsakingų už turto vertinimą institucijų rekomendacijomis ir nurodymais. Nepriklausomi žalų ekspertai turėtų vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis, tačiau šiuo atveju, panašu, jos buvo interpretuotos skirtingai. Kuris interpretavimas teisingas, pasak Š.Žitkevičiaus, greičiausiai nuspręs teismas.
Pavyzdžiui, vienos iš sugadintų detalių, bagažinės dangčio, remontą nepriklausomas ekspertas A.Sasnauskas įvertino 5000 Eur. Draudimo bendrovė savo raštiškame atsakyme pareiškė, jog kreipėsi į tris automobilių servisus, kurie pasiūlė tą pačią detalę suremontuoti už 600, 1 000 ir 2 000 Eur. Tad skaičiuojant išmoką už bagažinės dangtį, buvo paimtas visų keturių sumų vidurkis, nuo kurio dar atskaičiuota 20 proc. dėl vidinės dangčio korozijos. Draudimo bendrovės išmoka – 1 720 Eur. Tai tris kartus mažesnė suma, nei įvertino nepriklausomas ekspertas ir kurią norėtų gauti Š.Žitkevičius.
„Kada pateikiau draudimui vertinimo išvadas, dar sulaukiau skambučio ir bandymo derėtis. Čia yra jau net ne istorinis, o antikvarinis automobilis (pagal FIVA (Federation Internationale des Vehicules Anciens) klasifikaciją), tad derybos čia net negalimos. Po to paprašė sąskaitos numerio ir pervedė 5896 Eur, motyvuodami, kad jie tiek vertina žalą, bet kaip „šakėm ant vandens“. Viską nutempė teismų link, kadangi dažnai žmonės to išsigąsta ir palieka viską, kaip yra“, – savo įvykių versiją pateikė „Plymouth“ savininkas Š.Žitkevičius.
Visi puikiai suvokiame, kad bet kuris automobilis, kuris buvo apgadintas eismo įvykyje, nebus tiek pat vertas kaip toks pat, tik neapgadintas
Vertinimo ypatybės
„Visi puikiai suvokiame, kad bet kuris automobilis, kuris buvo apgadintas eismo įvykyje, nebus tiek pat vertas kaip toks pat, tik neapgadintas. Taip ir su istorinę vertę turinčiomis transporto priemonėmis, tik čia automobilio savininkas patiria kur kas didesnių nuostolių. Visų pirma – moralinė žala, transporto priemonės nuvertėjimas dėl apgadinimo, toliau galvos skausmas ieškant detalių, tinkamų remonto dirbtuvių paieška, kurios galėtų suremontuoti tokią transporto priemonę be liekamųjų požymių, arba su minimaliais, nes per daugybę metų automobilių gamybos ir remonto ypatumai sparčiai vystėsi ir kito“, – vardijo nepriklausomas draudimo ekspertas A.Sasnauskas.
Jis teigė, kad istorinių transporto priemonių Lietuvoje nedaug ir jos naudojamos nedažnai, tad jų patekimas į avarijas – itin retas atvejis. O nustatant patirtą žalą, daugiausia laiko užtrunka transporto priemonės identifikavimas ir įvertinimas pagal techninę būklę ir komplektacijos ypatumus.
„Dauguma atvejų tokiems automobiliams atsarginių dalių gamyba ir tiekimas būna nutraukti, tad tenka kreiptis į gamintojus su paklausimais, kiek kainuotų vienokios ar kitokios dalies pagaminimas. Nepavykus susisiekti su gamintojais, ieškoma detalių interneto portaluose, aukcionuose. Atkurti tokią transporto priemonę iki būklės, buvusios iki apgadinimo – itin sudėtingas uždavinys“, – kalbėjo nepriklausomas draudimo ekspertas.
Šiuolaikiniai automobiliai gaminami iš plonesnių skardų, pakito dažymui naudojamos medžiagos. Keitėsi ir remonto technologijos – ne bet kuri remonto įmonė sugebėtų tinkamai suremontuoti istorinę transporto priemonę dėl to, kad išlikusios informacijos apie konkretaus modelio remonto technologijas ir ypatumus yra labai mažai. Be to, remontui reikalingi įrankiai, kuriuos galbūt tektų panaudoti tik vieną vienintelį kartą per visą serviso gyvenimo laiką, tad kompetentingų dirbtuvių yra itin nedaug.
Kaip teigė A.Sasnauskas, konkretaus „Plymouth“ atveju nepavyko rasti jokio parduodamo bagažinės gaubto, tad teko kreiptis į įmonę, galinčią pagaminti tokią detalę.
„Priminsiu, kad norint pagaminti bagažinės gaubtą, reikia iš pradžių pagaminti ne mažiau kaip du šablonus, o tik paskui štampuoti patį gaubtą iš 2 milimetrų storio skardos. Manau, kad draudimo įmonė, neatsižvelgusi į transporto priemonės amžių ir ypatumus, atkūrimo sąnaudas paskaičiavo kaip eiliniam šiuolaikiniam automobiliui, todėl ir išėjo tokie patirtos žalos dydžio neatitikimai“, – svarstė A.Sasnauskas.
