Apgaulės mechanizmas: kurių naudotų automobilių rida klastojama dažniau – įvežtų ar vietinių?

Beveik kas penkto į Lietuvą įvežto naudoto automobilio rida yra suklastota. Tai reiškia, kad pirkėjai ne tik permoka, įsigydami tokius automobilius, bet ir gali susidurti su neprognozuojama eksploatacija.
Naudoti automobiliai
Naudoti automobiliai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

14–oje Europos šalių atliktas automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimas atskleidė, kad į Lietuvą importuotos transporto priemonės net 2,5 karto dažniau turi suklastotą ridą nei pirktos šalies viduje.

Per daug pasitikėdami pardavėjais galite likti apgauti
Net 16,5 proc. automobilių patikros platformoje tikrintų ir Lietuvos keliais važinėjančių automobilių turėjo suklastotą ridą. Situacija Latvijoje dar prastesnė – ten daugiau nei 20 proc. automobilių turi pakoreguotus odometrus.

Tarp visų į Lietuvą importuotų transporto priemonių – 18,8 proc. turėjo suklastotą ridą. Tarp šalies vidinėje rinkoje įsigytų automobilių tokių buvo vos 7,3 proc. Iš Vakarų, o ypač Vokietijos, atkeliavusius automobilius lietuviai dažnai laiko patikimesniais. Visgi pernelyg didelis pirkėjų pasitikėjimas naudotų transporto priemonių pardavėjais gali pakišti koją.

carVertical nuotr./Automobilių dalis su suklastota rida
carVertical nuotr./Automobilių dalis su suklastota rida

„Kiekviena šalis turi skirtingus su ridos klastojimu susijusius įstatymus, todėl sunku suvaldyti naudotų automobilių kokybę jiems judant iš vienos šalies į kitą. Kadangi valstybės tarpusavyje nesikeičia automobilių duomenimis, eksportuota transporto priemonė naujoje šalyje savo istoriją pradeda nuo švaraus lapo. Būtent tada dažniausiai ir klastojama automobilių rida, nes sunku atsekti, kokia ji buvo anksčiau kitoje šalyje“, – sako automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Naudotų automobilių lietuviai dairosi užsienyje „carVertical“ nustatė, kad iš visų lietuvių tikrinamų automobilių, tik šiek tiek daugiau nei penktadalis (20,6 proc.) transporto priemonių buvo naujos išvažiavusios iš salonų Lietuvoje ir visą laiką praleidusios šalyje. Tuo tarpu net 79,4 proc. buvo įvežti pastoviai registracijai iš kitų, dažniausiai Vakarų Europos valstybių.

Kitose Rytų Europos bei Balkanų šalyse situacija panaši. Kroatijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Serbijoje dažniausiai tikrinamos importuotų transporto priemonių istorijos (70–90 proc. iš visų platformoje tikrintų automobilių).

Suklastota rida – problemų garantas

Nors kai kurie vairuotojai į automobilio ridą numoja ranka, tik laiko klausimas, kada jie ims gailėtis. Pavyzdžiui, variklio paskirstymo diržą arba grandinę reikėtų keisti pagal gamintojų numatytus intervalus ir jeigu konkretaus automobilio rida buvo suklastota, naujasis savininkas gali šią svarbią procedūrą praleisti. Paskirstymo grandinei arba diržui trūkus, varikliui reikės kapitalinio remonto, o rinkdamiesi transporto priemonę pirkėjai to dažniausiai neįvertina.

Automobilio ridai esant didesnei nei deklaruojama, daugelis jo detalių gali būti susidėvėję. Nuo to, iš esmės, priklauso ne tik automobilio, bet ir eismo saugumas.

Pasak M. Buzelio, transporto priemonės su suklastota rida parduodamos brangiau, o tai reiškia, kad nieko neįtariantis pirkėjas stipriai permoka už automobilį. Be to, įsigiję automobilį su pakoreguota rida ir tik vėliau apie tai sužinoję vairuotojai nebegalės susigrąžinti didelės dalies išleistų pinigų – bus labai sunku parduoti tokią transporto priemonę už reikalaujamą sumą.

Problema perkeliama ant pirkėjų pečių

Negana to, privalomosios techninės apžiūros metu Lietuvoje fiksuojami ridos klastojimo atvejai žymimi kaip smulkus defektas. Nuo 2025 metų šis įrašas taps dideliu trūkumu ir dėl to nebus leista transporto priemonei dalyvauti eisme.

„Matydami, kiek automobilių su suklastota rida įvažiuoja į Lietuvą, ne iki galo suprantame, ko siekia Lietuvos Transporto Saugos Administracija. Neleisdami automobiliams su suklastota rida dalyvauti eisme jie stums nieko nenutuokiančius pirkėjus į juodąją rinką ir vers juos ieškoti, kas jiems galėtų „pataisyti“ odometro rodmenis, kad automobilis praeitų apžiūrą. Ar klastojimą verta spręsti automobilių pirkėjų, o ne klastotojų sąskaita?“ – retoriškai klausia „carVertical“ atstovas Matas Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad situaciją pagerintų tik griežtesnė tarpvalstybinė kontrolė bei didesnis pirkėjų smalsumas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis