15min jau rašė apie Tedo Simono, Elspeth Beard, Vladimiro Jareco, Ewano McGregoro ir Charlie Boormano, Bruce'o Smarto, Austino Vince'o ir jo draugų, Huberto Kriegelio, Nicko Sanderso bei Roberto Edisono Fultono jaunesniojo keliones aplink žemės rutulį. Tačiau kelionių būta ir vyksta šiuo metu ir daugiau...
2013 m. čekas Pavelas Suchy pasaulį apriedėjo 35-erių metų senumo motociklu JAWA be GPS įrangos. 2014 m. žemės rutulį apsuko britas Leonas Logothetis – be cento kišenėje, tikėdamas tik žmonių gerumu. O šiuo metu aplink vis dar rieda amerikiečių sutuoktinių pora Lisa ir Simonas Thomasai, kurie keliauja jau daugiau negu 12 metų. Visi keliautojai turi internetines svetaines bei apie kelionę parašė knygas.
Norėjau patirti nuotykį – biudžetas buvo mažas, bet optimizmas – didžiulis. Visos kelionės išlaidos turėjo būti kaip naujo „BMW R1200 GSA“ kaina
Protestas prieš šiuolaikinius baikerius
Pavelas Suchy su motociklu JAWA 634 ir be GPS kelionėje užtruko 232 dienas bei įveikė 49 003 kilometrus. Pavelas paneigė nusistovėjusius stereotipus, jog tokia kelionė įmanoma tik turint didelį biudžetą, brangią kelionių įrangą ir naują motociklą. Pasak jo, svarbiausia yra pasiryžti, pasitikėti savimi ir tada net kelionė su JAWA tampa įmanoma.
„Aš keliauju nuo 1991 metų – jau įveikiau daugiau nei 550 tūkst. kilometrų. Ši kelionė 1978 m. laidos motociklu prasidėjo kaip juokelis ir protestas prieš šiuolaikinius baikerius. Norėjau patirti nuotykį – biudžetas buvo mažas, bet optimizmas – didžiulis. Visos kelionės išlaidos turėjo būti kaip naujo „BMW R1200 GSA“ kaina. Žmonės sakė, kad tai – neįmanoma“ – pasakoja P.Suchy.
Keliautojas nuo pirmojo pokalbio apie kelionę iki starto teturėjo tris mėnesius: motociklo, pinigų, rėmėjų paieškoms, sveikatos draudimui, vizoms. Kaip jis pats sako, „tai buvo beprotiški mėnesiai!”
Pavelas pabuvojo keturiuose žemynuose, kirto dvi dykumas (Gobio ir Atakamos), šešis kartus naudojosi keltu ir du kartus – lėktuvu. Keliautojas pasirinko važiuoti be GPS, nes labiau mėgsta naudotis žemėlapiais, ir, beje, navigacija yra brangesnė už pačią JAWA.
Ar dažnai gedo motociklas, turbūt paklaustume? „Kelionėje buvo rūpesčių su galiniais stabdžiais, amortizatoriais (motociklas buvo perkrautas) ir galiniu ratu. Naujus amortizatorius nusipirkau Amerikoje, o galinį ratą pasikeičiau Rusijos rytuose – gavau nuo senos „Jawa“ po eismo įvykio. Su varikliu ir kitais mazgais jokių rūpesčių nebuvo: nepanaudojau jokio įrankio. Nors pyliau pigiausią alyvą, dažnai tekdavo naudoti ir keturtakčių tepalus“, – prisimena čekas.
Spalio mėnesį pasirodė ir Pavelo knyga apie kelionę čekų kalba.
Per pasaulį – be skatiko kišenėje
Leonas Logothetis – graikų kilmės keliautojas, augęs Anglijoje, vėliau apsigyvenęs Amerikoje, nebepakentė savo rutinos biure ir išvyko į kelionę. Ji pakeitė ne tik jo, bet ir sutiktų žmonių gyvenimus.
Leoną įkvėpė atsitiktinai pamatytas filmas „Motociklininko dienoraštis“ apie Che Guevaros kelionę po Pietų Ameriką. Dar nuo vaikystės troškęs keliauti, Leonas apsisprendė. Tačiau jo sumanymas buvo kiek kitoks. Vyras norėjo tai įgyvendinti be pinigų ir tokiu būdu įsitikinti, kad tikroji valiuta – tai žmonių gerumas.
Tai reiškė, kad kiekvieną dieną L.Logothetis kieno nors prašė pripildyti motociklo baką degalų, jo paties skrandį – maistu, ir ieškojo, kas priimtų nakvynei. Prieš pradedant skaityti knygą (kuri pasirodė 2014 m., o 2015-aisiais išleista ir lietuvių kalba), buvo sunku patikėti, kad jam tai pavyks.
Tačiau pavyko. Leonas kelionei įsigijo 1975 m. gamybos motociklą su priekaba, nes, pasak jo, „galėjo prireikti ką nors pavežti“. Tiesa, egzaminą jis išlaikė tik iš 6 karto ir nieko nenusimanė apie motociklo techninius parametrus bei remontą. Tačiau tikėjo savimi ir žmonių gerumu – apsukęs aplink žemę jis sugrįžo namo į Los Andželą pas savo merginą.
Kelionės metu vyras ne tik tikėjosi gerumo apraiškų iš kitų, bet ir pats dovanojo svajones. Su tam tikrais žmonėmis pajutęs stiprų emocinį ryšį, pamatęs jų gyvenimo būdą, sužinojęs jų troškimus, jis pasirinko įteikti gerumą atgalios – įvairias galimybes, kurių jie patys negalėjo sau leisti. Pavyzdžiui, vienai porai padovanojo lėktuvo bilietus į jų sūnaus vestuves, gatvės muzikantams – galimybę įrašyti vaizdo klipą, benamiui – namus ir virėjo kursus, jaunai porai – galimybę išleisti abu sūnus į mokslus, kuriuos keliautojas apmokės iki kol jiems sueis 18 metų ir pan.
Kartais tereikia vienam žmogui patikėti tavimi, kad ir pats pradėtum savimi tikėti
Kartu su juo visada keliavo ir filmavimo įgula. Tačiau buvo sutarta, kad ji priartės tik Leonui davus ženklą, t.y. užmezgus ryšį su vietiniais gyventojais. Šiuo metu, sugrįžęs iš kelionės, vyras įkūrė labdaros organizaciją, kuri skatina jaunimą keliauti ir padėti vietos žmonėms įgyvendinti jų svajones.
„Kartais tereikia vienam žmogui patikėti tavimi, kad ir pats pradėtum savimi tikėti. (...) Dovanojimas nėra tik piniginė auka ar netgi numatomos tos aukos pasekmės, dovanodamas žmogus skelbia: „Aš tikiu tavimi ir palaikau tavo svajonę“, – rašo Leonas Logothetis.
12 metų trunkanti kelionė
Šį pavasarį sueis 13 metų, kaip Simonas ir Lisa Thomasai gyvena kelyje, jų kelionę daugelis vadina „Odisėja“. Turbūt tik „National Geographic“ žurnalistai gali pasigirti dešimtmečių kelionėmis ir viso pasaulio egzotiškų vietų fotografijomis. Tiesa, jiedu lankėsi ir Lietuvoje. Įdomu, kas iš skaitytojų su jais tuo metu bendravo?
Praeitų metų gruodžio mėnesį sutuoktinių pora gavo dovanų naujus motociklus BMW R1200GSA ir BMW F800GS, kuriuos „tobulino“ dar 8 savaites. Po ilgų svarstymų jiedu išsiskyrė su daugiau negu 400 tūkst. kilometrų, per 78 šalis juos „vežusiais“ ankstesniais BMW modeliais.
Savo žygį užvadinę „2RidetheWorld“, keliautojai nuo 2008 m. yra ir BMW markės ambasadoriai visame pasaulyje, nuo 2011 m. legendinio motociklininko keliautojo Tedo Simono fondo komiteto nariai. Taip pat 2011 m. jų fotografijas kaip išskirtines pripažino „Nikon“ ir tapo dueto partneriais šiame projekte.
Kiekvienais metais sutuoktiniai išleidžia įspūdingų fotografijų kalendorių, taip pat siūlo įsigyti įamžintų kadrų drobes bei įvairią „2RTW“ atributiką.
Dar prieš šią „Odisėją“ vienos iš kelionių motociklais metu, Brazilijos Amazonės džiunglėse Simonas patyrė rimtą stuburo traumą – galėjo prarasti dešinę koją. Tuo metu jo žmona kentėjo nuo maliarijos. Jiedu užtruko tris savaites, kol pasiekė pagalbos punktą – medikai negalėjo patikėti, kad keliautojai išgyveno. Nors Simoną operavo 5 kartus, poros entuziazmas keliauti neišblėso.
Visada svajoję apie didelę kelionę, po vieno iš sutuoktinių tėvo mirties ir kai vėžiu susirgo motina, jiedu pagaliau apsisprendė: „Gana apie tai kalbėti, nes draugams jau atsibodo klausytis“, – tarė jie ir iškeliavo.
Nors, pasak pačių keliautojų, ši kelionė yra unikali, stebint ją iškyla klausimas: ar bus kelionės pabaiga, ar tai jau tapo gyvenimo būdu? Jeigu kelionė neturi pabaigos, ar tai yra kelionė?
