Dėl didelių ridos klastojimo mastų Lietuvoje nukenčia ne tik naudotų automobilių pirkėjai, bet ir valstybės biudžetas. Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą daugiau nei dešimtyje Europos šalių tam, kad nustatytų, kaip skirtingose valstybėse kovojama su ridos klastojimu.
Kai kuriose šalyse ši problema laikoma rimtu nusikaltimu ir už tai baudžiama laisvės apribojimu bei milžiniškomis baudomis, kitose – įstatymai gerokai švelnesni.
Importuojamus naudotus automobilius dažnai lydi ridos klastojimo problema: prieš parduodant transporto priemonę kitoje šalyje, jos odometro rodmenys pakoreguojami, kad būtų galima ją parduoti brangiau. Pasak automobilių rinkos eksperto ir „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, šią situaciją galėtų sušvelninti vieningas visų valstybių požiūris į ridos klastojimą, panaši įstatyminė bazė bei atviresnis keitimasis sandorių duomenimis.
Įstatymai atgrasūs, tačiau neefektyvūs
Lietuvos teisės aktuose už ridos klastojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Nuo 2023 m. liepos 7 d. suklastota automobilio rida buvo pradėta laikyti nedideliu trūkumu, o praėjus dviems metams po šio sprendimo įsigaliojimo ji bus laikoma kritiniu trūkumu, dėl kurio automobilis taps netinkamu eksploatuoti eisme.
Nors įstatymai ir aiškiai apibrėžia atsakomybę už ridos klastojimą, atgrasančių teismo verdiktų arba sėkmingų precedentų rinkoje vis dar pasigendama. Panaši tendencija vyrauja ir kitose tyrime dalyvavusiose šalyse.
Kaimyninėje Latvijoje privatiems asmenims už automobilio su suklastota rida pardavimą taikoma 100 eurų bauda, o juridiniams – 1 000 eurų. Asmenims, kurie teikė odometro rodmenų klastojimo paslaugas bauda siekia 200 eurų, o įmonėms – 2 000 eurų.
Estija neturi specialiai ridos klastojimui skirtų įstatymų. Ši veikla traktuojama kaip ir bet kuris kitas sukčiavimo atvejis ir gali užtraukti baudą arba kalėjimą iki 3 metų.
8,3 proc. visų Lietuvoje tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą, Estijoje tokių transporto priemonių dalis siekė – 7,8 proc., o Latvijoje – 12,9 proc. Baltijos šalys jau daugybę metų patenka tarp valstybių, kuriose ridos klastojimo atvejų daugiausiai, kas tik įrodo, jog įstatymai čia veikia prastai.
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ nustatė, kad jeigu visi ridos klastojimo atvejai būtų identifikuoti, o visiems kaltininkams būtų pritaikytos hipotetinės 3 000 eurų baudos, Lietuvos biudžetas kasmet pasipildytų apie 66,9 mln. eurų.
„Baudų surinkimas yra viena, tačiau visai kas kita būtų gerosios praktikos arba precedento sukūrimas. Tikėtina, kad ilgoje perspektyvoje tai padėtų spręsti ridos klastojimo problemą ir įneštų daugiau skaidrumo į skylėtą naudotų automobilių rinką“, – sako M. Buzelis.
Įmonė skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl ridos klastojimo šalies vairuotojai bendrai patiria apie 48,5 mln. eurų nuostolių per metus.
Trūksta vieningos sistemos
Nors dauguma valstybių už ridos klastojimą taiko baudas ir net laisvės atėmimą, tačiau įstatymai skiriasi. Prancūzijoje sukčiams gresia laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, Ispanijoje – iki 3,5 metų, Italijoje – iki 3 metų, o Vokietijoje – iki 1 metų.
Tiesa, maksimalios bausmės taikomos itin retai ir dažniausiai apsiribojama baudomis. Tačiau net ir griežtos bausmės neatgraso nusikaltėlių nuo ridos klastojimo. Ši tendencija ypač juntama Rytų Europoje, kurioje istoriškai ridos klastojimas daug labiau paplitęs nei Vakarų Europoje dėl mažesnės perkamosios galios, didelio importo ir senesnio automobilių parko.
„Europos Sąjungoje nėra vieningų ridos klastojimo problemą sprendžiančių įstatymų. Vienos šalys į šią problemą žiūri griežčiau, kitos – liberaliau. Vieningi įstatymai ilgainiui prisidėtų prie ridos klastojimo masto sumažėjimo“, – aiškina M. Buzelis.
Sudėtinga nustatyti kaltininką
Nors už ridos klastojimą daugumoje šalių baudžiama griežtai, teisme įrodyti, jog odometro rodmenys buvo tyčia pakoreguoti, sudėtinga. Slovakijoje vienam automobilių pardavėjui už ridos klastojimą 2023 m. buvo skirta 35 tūkst. eurų bauda, tačiau tai išskirtinis atvejis.
Vengrijoje 500 tūkst. km ridą pakoregavęs asmuo buvo nubaustas 630 eurų bauda, kuri net neatperka tokį automobilį įsigijusio vairuotojo permokos.
Kaimyninėje Latvijoje per pastaruosius 3 metus už ridos klastojimą nebuvo nubaustas nei vienas asmuo. Jungtinėje Karalystėje užfiksuoti keli atvejai, kai sukčiams buvo skirtos 4-5 tūkst. svarų sterlingų baudos. Visgi, turint omeny, kad regione kasmet suklastojama šimtų tūkstančių automobilių rida, tai tik ledkalnio viršūnė.
Prancūzijoje už ridos klastojimą nubaustas asmuo sulaukė 1 000 eurų baudos ir buvo įkalintas 6 mėnesiams. Tačiau ši 2014-ųjų istorija tik parodo, jog dauguma ridos klastojimu užsiimančių pavienių asmenų ar įmonių jaučiasi nebaudžiami. Tiesa, Prancūzijoje deklaruojama, jog bauda už ridos klastojimą gali siekti iki 300 tūkst. eurų ir tai yra didžiausia bauda, galimai taikoma už tokį nusikaltimą.
Metodologija
Tyrimas atliktas 12-oje šalių. „carVertical“ duomenų analitikai išanalizavo klientų įsigytas automobilių istorijos ataskaitas, kad nustatytų suklastotos ridos mastą skirtingose šalyse bei apžvelgė tose šalyse taikomus ridos klastojimo įstatymus. Tai leido nustatyti, kiek pinigų dėl ridos klastojimo praranda konkreti šalis ir kokius finansinius nuostolius ši problema atneša automobilių pirkėjams. Apdorodama milijonus transporto priemonių ataskaitų, įmonė gali įvertinti naudotų automobilių rinkos tendencijas, pateikti įžvalgas ir prognozes.