Olandijos ir Vokietijos patirtis skirti pinigus infrastruktūrai buvo pritaikyta Lietuvoje. Už skirtas lėšas buvo remontuojami Lietuvos valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, asfaltuojami gyvenvietėse esantys ir jas jungiantys žvyrkeliai, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengiamos kitos kelių saugumo priemonės, tvarkomi keliai, vedantys į lankytinas ir rekreacines vietoves, kurortines teritorijas.
Didžioji lėšų dalis buvo paskirstyta savivaldybėms. Jų pagalba buvo galima įgyvendinti jau ne vienerius metus provincijoje puoselėtus kelių tiesimo ir tvarkymo projektus.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, pavyko įsisavinti net 97 procentus šiam tikslui skirtų lėšų. Ar tokios didelės pinigų sumos skyrimas kelių sektoriui pandemijos metu pasiteisino?
Į savivaldybių norus buvo sureaguota
Jonavos rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad prasidėjus pandemijai LSA iškart pasiūlė Vyriausybei papildomai finansuoti savivaldybėse vykdomus statybų ir kelių tiesimo projektus, kas leistų vystytis ekonomikai.
„Šiandien galiu dar kartą pasidžiaugti, kad centrinė valdžia tąsyk išgirdo savivaldos prašymą. Dar daugiau, Vyriausybės skirtas papildomas lėšas šalies ekonomikos palaikymui pavasarį esu pavadinęs pinigų cunamiu, kuris miestų merus užgriuvo ne visai tikėtai.
Žinoma, buvo girdimi atskirų miestų vadovų nusiskundimai, kad jų iniciatyvos ir projektai negavo finansavimo, arba negavo tokio, kokio tikėjosi, tačiau absoliuti dauguma merų tikrai džiaugėsi gautais papildomais pinigais.
Antai Jonavos rajone paskirsčius papildomas lėšas savivaldybių kelių saugumo priemonėms įrengti, 1,5 milijono eurų buvo skirta Jonavos miesto pėsčiųjų ir dviračių tiltui per Žeimių gatvę statyboms.
Kadangi jau turėjome projektą, įspūdingas lietuvių architektų sukurtas tiltas vos per kelis mėnesius buvo pagamintas Kretingoje, atgabentas ir surinktas Jonavoje – netrukus užbaigsime tvarkyti šio unikalaus objekto gerbūvį ir tiltu galės naudotis Jonavos miesto gyventojai bei svečiai“, – džiaugiasi M. Sinkevičius.
Nustebino finansavimo laukiančių projektų gausa
Iš COVID-19 pasekmių mažinimo fondo gautomis lėšomis įgyvendintais kelių infrastruktūros projektais džiaugiasi ne tik Jonavos, bet ir Rietavo, Plungės, Molėtų, Anykščių bei kitų rajonų savivaldybių vadovai.
„Man kaip inžinieriui buvo įdomu susipažinti su savivaldybėse parengtais kelių infrastruktūros gerinimo projektais. Paaiškėjo, kad provincijoje yra daug įdomių, bet įgyvendinti vėluojančių projektų.
Kai paprašėme pateikti finansavimo laukiančių projektų sąrašą, pageidavimų gavome už triskart didesnę sumą“, – sako iš COVID-19 pasekmių mažinimo fondo kelių infrastruktūros projektams skirtas lėšas skirsčiusios komisijos narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros profesorius Virgaudas Puodžiukas, tuomet buvęs už kelių infrastruktūros klausimus atsakingu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministru.
Pasak V.Puodžiuko, ši situacija parodė, kad savivaldybėse yra stalčiuose užsigulėjusių projektų, kurie išties yra reikšmingi vietinėms bendruomenėms, tačiau dėl riboto finansavimo nėra įgyvendinami.
Koronavirusu susirgo tik keli kelininkai
Kuriant šią programą buvo kreipiamas dėmesys į Vokietiją, Olandiją, kitas išsivysčiusias šalis, kurios papildomas finansines infekcijas skyrė tiems ekonomikos sektoriams, kuriuose sukuriama didelė pridėtinė vertė ir kur vykdomi darbai neskatina COVID-19 plitimo. Kelių infrastruktūros darbai tokius kriterijus atitinka – žmonės dirba lauke ir praktiškai nekontaktuoja vienas su kitu.
Kaip parodė praktika, koronaviruso pandemija nesukėlė problemų šios programos įgyvendinimui Lietuvoje. Šalyje COVID-19 susirgo vos keli šią programą vykdę darbininkai.
Dėl to per visą programos įgyvendinimo laikotarpį laikinai izoliuotis teko tik trijų kelininkų brigadų nariams.
Šalies mastu šis skaičius yra išties nedidelis, o atliktų darbų mastas yra išties didelis – buvo ne tik sukurta didelė pridėtinė vertė, bet ir sumokėti mokesčiai ir tokiu būdu papildytas šalies biudžetas.
Taip buvo atnaujintas kelių tinklas, pagerėjo eismo sąlygos. Specialistų teigimu, tai atsiliepė ir avaringumui. Jei pastaraisiais metais jis augo, tai pernai jau pastebėta atvirkštinė tendencija – avaringumas mažėjo.
Į situaciją buvo sureaguota greitai
Per pandemiją priimtą sprendimą skirti papildomų lėšų kelių infrastruktūrai gerinti teigiamai įvertino ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Nauda, kad yra vykdoma anticiklinė fiskalinė politika, yra didinamos viešojo sektoriaus išlaidos tuomet, kai to labiausiai reikia, yra neabejotina. Kadangi pernai situacija buvo iš tiesų neapibrėžta, tai buvo tikslinga tokią politiką vykdyti. Džiugu, kad šįkart pakankamai greitai buvo sureaguota ir tas pinigų srautas buvo atlaisvintas tada, kada labiausiai jo reikėjo“, – sako Ž. Mauricas.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas pabrėžė, vykdyti tokius darbus buvo palanku ir dėl per pandemiją sumažėjusio judėjimo.
„Todėl kelių remontas sukėlė mažiau nepatogumų ir vairuotojams, ir taip stipriai nekrito remontuojamų kelių efektyvumas. Tarkime, jei kelyje leistinas greitis yra 90 km/h, tai vykdant remontą jis sumažinamas iki 40 ar 50 km/h. O tai jau mažina šio kelio efektyvumą. Dažnai šis veiksnys nėra įvertinamas, nors išties jis yra svarbus“, – sako Ž.Mauricas.
Vertėtų turėti gerai apgalvotų projektų sąrašą
Banko Luminor vyriausiojo ekonomisto teigimu, vykdant šią programą galbūt ne visur pavyko pasiekti didžiausią efektyvumą.
„Teko pačiam matyti, kai pakankamai pavojingose sankryžose buvo apsiribota dangos pakeitimu ir ženklinimu, nors tokią sankryžą akivaizdžiai reikėtų keisti į žiedinę. Tokių projektų, kurie pagerintų eismo saugumą ir labiau atitiktų XXI amžiaus realijas, galbūt nebuvo tiek daug.
Todėl, manau, vertėtų iš anksto paruošti labiau apgalvotų projektų tam, kad atsiradus galimybei būtų galima kokybiškai pagerinti eismo valdymą ir eismo saugumą“, sako Ž. Mauricas.
Reikėtų vadovautis ne tik savo kiemo interesais
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį ir į pastaruoju metu pastebimą nesusikalbėjimą tarp savivaldybių. „Kartais atrodo, kad rajono savivaldybėse vadovaujamasi posakiu „visi keliai veda į Romą“ ir visi žvyrkeliai asfaltuojami savivaldybės centro link. Tačiau dažniausia būtent judėjimas tarp savivaldybių, o ne savivaldybės viduje yra daug svarbesnis.
Pasitaiko, kad nuo vienos savivaldybės iki kitos savivaldybės ribos važiuoji asfaltuotu keliu, o nuo šios ribos jau riedi žvyrkeliu, kuris asfalto dangos „laukia“ jau penkerius ar dešimt metų.
Žiūrint iš savivaldos pusės toks savo kiemo puoselėjimas yra naudingas, nes leidžia srautus dar labiau sutraukti į savo savivaldybės centrą, bet valstybės mastu taip nėra.
Todėl norėtųsi, kad vykdant kelių infrastruktūros gerinimo darbus savivaldybės labiau bendrautų viena su kita, o jų vadovai žvelgtų į tai ne vadovaudamiesi savo kiemo interesais, bet valstybiniu požiūriu“, – pabrėžia Ž. Mauricas.
Labiau pasitikės savivalda
Ši banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto įžvalga yra išties aktuali, nes naujasis Susisiekimo ministerijos vadovas Marius Skuodis pasisako už didesnį savivaldybių vaidmenį sprendžiant kelių infrastruktūros gerinimo klausimus.
„Savivaldybių kelių skirstymo ir finansavimo klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės. Reikia nustoti trupinti kažkam po kažkiek per skirtingus kelių priežiūros ir plėtros programos procentus.
Manome, kad teisės aktuose įtvirtinus aiškius principus, reikėtų labiau pasitikėti savivalda ir leisti pačiai nuspręsti, ką ir kaip finansuoti. Taip pat svarbu ir savivaldybių atsakomybė bei kriterijai šias lėšas investuojant ir panaudojant“, – sako M.Skuodis.
Specialistai sutaria, kad papildomų lėšų skyrimas kelių infrastruktūros gerinimui pandemijos metu buvo savalaikė ir ko gero vienintelė programa, kuri pernai pasiekė savo tikslą. Buvo sukurtos darbo vietos, šie pinigai nebuvo išdalinti pašalpoms, pravalgyti, o padėjo sukurti pridėtinę vertę, kurios naudą pajuto visuomenė.
