Kodėl Lietuva nesirenka ekologiško dujinio transporto? Transporto priemonių gamintojos „Iveco“ atstovybės Baltijos ir Suomijos šalyse vadovo Ernesto Jakubonio atsakymas – Lietuvai trūksta aplinkosauginės religijos.
Aplinkosauginio požiūrio trūkumo sindromą mūsų šaliai diagnozuojantis E. Jakubonis įvardija keletą šio reiškinio priežasčių. Pasak jo, liga įsisenėjusi, tačiau vaistų toli ieškoti irgi nereikėtų – užtektų pasidairyti po netolimas Europos šalis. Be to, tiktų pasidomėti šalių, kurios yra šių dienų ekonomikos lyderės, sprendimais.
Dujinis transportas – tolimųjų reisų sprendimas
Sunkiojo ir vidutinio transporto inovacijų ir ekologiškų automobilių gamintojui „Iveco“ atstovaujantis E. Jakubonis yra gerai susipažinęs su šio transporto tendencijomis pasaulyje. Visi šio sektoriaus dalyviai juda ta pačia kryptimi – artimiausioje ateityje ekologiški tokių automobilių sprendimai bus siejami su dujomis ir elektra varomu transportu.
„Nors daugelis miestų ateitį sieja su elektra varomu transportu, tačiau elektra, kaip degalai, kol kas nėra pritaikyta sunkiajam tolimųjų reisų transportui. Net ir itin išsivysčiusios šalys ar pažangiausi automobilių gamintojai šioje srityje negali pateikti adekvačių techninių ar infrastruktūros pasiūlymų. Europoje ekologišku sunkiuoju ar vidutiniu transportu šiuo metu yra laikomi suspaustomis gamtinėmis dujomis varomi automobiliai. Dujiniai vilkikai su pilnu degalų baku gali nuvažiuoti iki 1600 kilometrų bei pervežti ta patį krovinio svorį, kaip dyzelinis transportas. Ekspertų manymu, tokį statusą šie automobiliai išlaikys dar bent jau 10–15 metų“, – aiškina E. Jakubonis.
Tokia pati ateitis laukia ir viešojo transporto. Visi ekspertai patvirtins, jog siekiant saugumo, svarbu išlaikyti energijos šaltinių diferenciaciją ir nerekomenduojama naudoti vienarūšio viešojo transporto. Pavyzdžiui, sutrikus elektros tiekimui, miestas, turintis vien elektrą varomą transportą, taptų paralyžiuotas.
Skatinimo priemonės – valstybės rankose
E. Jakubonio tvirtinimu, socialinę atsakomybę už aplinkos taršą ir globalią klimato kaitą prisiimančios valstybės nelaukia naujų draudimų ir baudų. Daugelyje Europos šalių veikia skatinimo sistema, skirta tiek dujinį bei elektrinį transportą įsigyjantiems verslo atstovams, tiek ir infrastruktūros plėtotojams.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje dujinis automobilis, viršijantis 7 tonų bendrosios masės ekvivalentą, sekantiems dvejiems metams nuo sausio 1 d. atleidžiamas nuo kelių mokesčio, taip pat numatyta 8 tūkst. eurų valstybės subsidija už kiekvieną naujai įsigytą suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG) varomą automobilį bei 12 tūkst. eurų subsidija už suskystintomis (LNG) dujomis varomą automobilį. Mūsų valstybė atleido nuo akcizo mokesčio už automobilių degalams naudojamas gamtines dujas, bet dabartinė situacija rodo, jog to nebepakanka ir reikia daugiau priemonių“, – aiškina E. Jakubonis.
E. Jakubonis pasakoja apie dar visai šviežiai įgyvendinamas kaimyninės Lenkijos priemones, siekiant atitikti Europos Komisijos prieš keletą metų patvirtintą direktyvą dėl alternatyviųjų degalų transporto ir infrastruktūros diegimo.
Pagrindinis Lenkijos tikslas – užtikrinti, jog iki 2025 m. šalyje atsirastų 54 tūkst. CNG dujomis varomų transporto priemonių ir ne mažiau nei 3 tūkst. LNG dujas naudojančių automobilių. Pašnekovas pažymi, jog užsibrėžti tikslai skamba ambicingai, kadangi kartu reikia įgyvendinti ir infrastruktūros projektus. Pagal dabartinius planus, iki 2020 m. Lenkijos miestuose turi atsirasti ne mažiau kaip 70 CNG kuro užpylimo stočių, bei papildomai 36 CNG ir 14 LNG kuro užpylimo stotys pagrindinėse magistralėse iki 2025 metu.
Nenorinčių progresuoti laukia baudos
Klimato kaita vyksta ir užterštumo problema aštrėja sparčiau nei tikėtasi. Rimtas signalas – jau 2018 metais fiksuotas metinės oro temperatūros padidėjimas vienu laipsniu, nors toks pokytis buvo prognozuotas tik 2025 metais.
ES gamintojams nustatytas reikalavimas, jog nuo 2025 metų 15 proc. visų registruojamų naujų transporto priemonių būtų tik ekologiškos. Kitaip sakant, ši dalis neturi būti dyzeliniai ar benzininiai automobiliai, o alternatyvus transportas. 2030 metams inicijuojami reikalavimai, kad tokių transporto priemonių būtų registruojama iki 35 proc.
Kitas būdas kovoti su CO2 tarša – augantys taršos mokesčiai ir tiesioginiai draudimai. Pasak pašnekovo, šiandien mes nebekalbame apie pasyvų aplinkosaugos progresą. Tuos, kurie nesiruošia progresuoti patys, privers draudimai ir baudos. Kinija bei Norvegija jau priėmė nutarimą, jog nuo 2025 metų bus uždrausta registruoti naujas benzines ir dyzelines transporto priemones. Vis daugiau miestų seka Prancūzijos, Italijos ir Suomijos pavyzdžiais bei įveda draudimus nebeįsileisti taršių automobilių į miestus arba jų centrus.
Ar Lietuva yra vienintelė, neturinti aplinkosauginės religijos?
„Europos bendrijos ir atskirų Europos valstybių politikai kuria priemones, kuriomis aplinką teršiantis ir neigiamiems klimato pokyčiams įtakos turintis transportas būtų pakeistas ekologišku, tačiau susidaro įspūdis, jog mūsų šalies politikams šie dalykai nėra svarbūs“, – pastebi E. Jakubonis. Dar 2012 metais „Iveco“ pirmoji pagamino dujinį (LNG) vilkiką ir pristatė jį Lietuvoje 2013 metas, tačiau mūsų šalyje per pastaruosius penkerius metus šioje srityje neįvyko jokių žymių pokyčių.
Net ir investavus šimtamilijoninę sumą į Klaipėdos SGD (LNG) dujų terminalą, neatsirado 10 milijonų eurų visų terminalo galimybių realizavimui, nebuvo sukurta minimali infrastruktūra, reikalinga alternatyvaus dujinio transporto plėtrai.
„Gamintojai sureagavo į pasaulio mokslininkų ir politikų raginimą susirūpinti dėl klimato kaitos ir siūlo dujinio transporto sprendimų, tačiau Lietuvoje per penkerius metus neatsirado nė viena suskystintų gamtinių dujų (LNG) degalinė. Vilnius neseniai pranešė, jog per pastaruosius dvejus metus įsigijo 150 dyzelinių autobusų, Lietuvos miestuose pilna orą teršiančių automobilių, dėl kurių daugybė žmonių ne tik priversti kvėpuoti išmetamosiomis dujomis užterštu oru, bet dėl to netgi nesiskundžia. Tokia padėtis įmanoma tik šalyje, neturinčioje aplinkosauginio imuniteto ar aplinkosauginės religijos“, – sako „Iveco“ atstovas.
Puikus pavyzdys gali būti minėtoje kaimyninėje Lenkijoje – jie tikisi gerokai atnaujinti viešąjį sektorių aptarnaujantį transporto parką ir pasiekti, jog iki 2025 m. 30 proc. registruojamų automobilių būtų gamtines dujas naudojančios transporto priemonės.
Nėra infrastruktūros, trūksta valstybinio požiūrio
Pasak E. Jakubonio, verslininkai yra bejėgiai pralaužti šiuo metu Lietuvoje susidariusį uždarą ratą – vežėjai neperka dujinių automobilių, nes nėra infrastruktūros, o degalinių verslo atstovai nesiryžta kurti gamtinėmis dujomis prekiaujančių degalinių, nes Lietuvoje nėra tokių degalų naudotojų.
„Akivaizdu, kad lėto ekonominio progreso priemonėmis tokių aktualių problemų neišspręsime. Čia reikalingos politinės priemonės, aiški valstybės pozicija. Šiuo metu diskutuojama apie Klaipėdos suskystinto dujų terminalo įsigijimo galimybes. Įvertinus, jog jo nuoma valstybei per metus kainuoja 25–35 mln. eurų bei prisiminus, kiek milijonų išleista šio terminalo statybai, gamtinių dujų (LNG) degalinių infrastruktūros sukūrimas atrodo kaip menkos ašaros. Todėl, manau, čia ne tiek investicijų, kiek politinės valios ir ekologinio sąmoningumo klausimas“, – sako E. Jakubonis.
