Anot vairavimo eksperto Artūro Pakėno, geras matomumas yra gyvybiškai svarbus siekiant važiuoti saugiai ir prognozuojamai.
„Apie 80-90 procentų informacijos vairuodami mes gauname pasitelkę regėjimą. Todėl tamsiuoju paros metu mūsų galimybės vertinti situaciją sumažėja labai smarkiai: pastebėti kliūtį, nuspėti kito eismo dalyvio važiavimą tampa sudėtinga. Nesame nakties gyvūnai, todėl mums reikalingas apšvietimas: ar išorinis, ar skleidžiamas automobilio“, – sako saugaus eismo specialistas.
Didžiausi pavojai tyko užmiestyje
Jo teigimu, geras automobilio kelio apšvietimas yra važiavimo tamsiuoju paros metu pagrindas. Ypač jo svarba išauga išvažiavus į užmiestį, kur kyla netikėtų pavojų.
„Tamsoje labai padaugėja susidūrimų su gyvūnais dėl jų migracijos ir didesnio važiavimo greičio. Mes juos dažniausiai pamatome tik tuomet, kai išvengti susidūrimo yra labai sudėtinga“, – sako A.Pakėnas.
Jis taip pat pastebi, kad žmonių savisaugos problema vis dar neišsprendžiama.
„Dažnai einantiems užmiestyje pėstiesiems atrodo, kad jie turėtų būti matomi, bet be atšvaitų taip toli gražu nėra. Pėsčiąjį tuomet gali išgelbėti tik toli į priekį apšviečiantys žibintai. Nes juk suvokiame, kad važiuodami 90 km/val. greičiu su įjungtomis artimosiomis šviesomis sustoti tik pamatę apšviestą kliūtį jau nebespėsime“, – akcentuoja A. Pakėnas.
Specialisto teigimu, į pagalbą vairuotojui vis dažniau ateina technologijos. Šiuolaikinės transporto priemonės yra pakankamai ištobulintos, o naujo automobilio ieškantys pirkėjai gali rinktis nuo pažangių apšvietimo technologijų ar avarinio stabdymo sistemų iki aukštesnės klasės automobiliuose diegiamų naktinio matymo sistemų.
„Lietuvoje tamsusis paros metas yra ilgas, tad tiems, kurie daug važinėja užmiestyje, manyčiau, jeigu tik yra galimybė, tikrai verta investuoti į automobilį turintį galingesnius žibintus. Be to, prisideda ir vairuotojus slegianti įtampa – žmogus pavargsta labiau, kai gerai nemato, jam reikia įsitempus žiūrėti. Tad visi kelionę gerinantys sprendimai yra tik skatintini, nes viena išvengta avarija atperka absoliučiai visas išlaidas“, – įsitikinęs specialistas.
Įsitvirtina naujos technologijos
Apšvietimo technologijoms tobulėjant, šiuo metu dažniausiai automobiliuose sutinkamas halogenines lempas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje pamažu išstumia efektyvesni šviesos išlydžio diodų (LED) žibintai, o technologijų piramidės viršūnėje – 2015 metais BMW pristatyti lazeriniai žibintai. Jie montuojami ir į "Audi", "Mercedes" bei kitus prabangius modelius.
Specialistų teigimu, šiai technologijai savo galimybėmis kol kas alternatyvų nėra.
Pavyzdžiui, „BMW Laserlight“ sistema padvigubina tolimųjų šviesų srautą, todėl vairuotojas gali matyti dvigubai ilgesnį kelio ruožą. Ši technologija sukuria 10 kartų ryškesnę ir intensyvesnę šviesą nei tradiciniai ksenono dujų ar LED žibintai, be to, naudoja maždaug trečdaliu mažiau energijos. Tokie automobiliuose montuojami lazeriniai žibintai, priklausomai nuo modelio, gali apšviesti iki 600 metrų, tai yra gerokai daugiau nei bet kokios kitos technologijos lempos“, – sako BMW prekės ženklo Lietuvoje vadovas Martynas Daujotas.
„Laserlight“ sistemoje lazeriu sukurta šviesa skleidžiama per žibintuose sumontuotus veidrodžius, kur ji atspindima ir fokusuojama į lešį. Šis lęšis užpildytas geltonu fosforu – medžiaga, kuri reaguoja į stiprią šviesą. Kai lazerio šviesa atsispindi lešyje, ji sąveikauja su geltonuoju fosforu, kuris savo ruožtu sukuria ryškią, labai intensyvią baltą šviesą. Galiausiai ši šviesa išsklaidoma siekiant sumažinti jos intensyvumą ir tada nukreipiama į kelią priešais automobilį.
M.Daujoto teigimu, lazeriniai žibintai sukuria ir kitų privalumų gamintojams. Kadangi yra gerokai kompaktiškesni, jie suteikia dizaineriams galimybę sumažinti žibintų korpuso dydį ir optimizuoti automobilio aerodinamines savybes.
„Svarbu ir tai, kad lazeriniai žibintai integruojami su kitomis automobilinėmis sistemomis ir gali dar labiau padidinti saugumą bei komfortą. Pavyzdžiui, jie gali būti susieti su navigacijos sistema ir iš anksto apšviesti posūkį, o kryptiniu taškiniu spinduliu išskirti už 300 metrų esantį gyvūną ar pėstįjį, kurį užfiksuoja infraraudonųjų spindulių kameros“, – pasakoja M.Daujotas.
Nei lazerinių, nei LED žibintų per automobilio eksploatavimo laikotarpį keisti nereikia.
Papildomos akys tamsoje
A.Pakėno teigimu, geri žibintai yra svarbiausia saugaus keliavimo tamsoje dedamoji, tačiau šiuolaikiški automobiliai siūlo ir daugiau pagalbininkų.
„Viena iš pagrindinių naujųjų technologijų yra naktinio matymo įranga, taip pat jau dauguma naujų automobilių turi kliūčių atpažinimo sistemas, kurios pradeda pačios stabdyti automobilį arba perspėja mus. Tai nebūtinai pigūs sprendimai, tačiau tikrai vertingi, nes gali padėti išvengti skaudžių įvykių“, – sako A.Pakėnas.
Anot M.Daujoto, automobilių naktinio matymo sistemose paprastai naudojamas įvairių technologijų – infraraudonųjų spindulių kamerų, GPS, radarų – derinys, skirtas objektams aptikti ir juos identifikuoti.
„BMW Night Vision“ naktinio matymo sistema pirmą kartą pristatyta dar 2005 metais – tuomet ji buvo diegiama 7 serijos BMW modeliuose. Šiuolaikiniuose BMW modeliuose naudojama naktinio matymo sistema apdoroja tolimąją infraraudonąją spinduliuotę ir didesnį dėmesį skiria pėstiesiems bei gyvūnams, esantiems iki 300 metrų atstumu. Vairuotojas ekrane gali matyti visus gyvus objektus, esančius netoli kelio“, – atskleidžia M.Daujotas.
Jo teigimu, išmani sistema atpažinusi gyvūną nukreipia į jį dalį automobilio šviesų srauto, o vairuotoją perspėja atitinkamu signalu prietaisų skydelyje bei parengia automobilio stabdžius avariniam stabdymui. Taip vairuotojui maksimaliai padidinama galimybė išvengti susidūrimo.
