Mieste – elektrinis, užmiestyje – benzininis
Šiandien iš tinklo įkraunamų modelių pasiūla ir jų galimybės didesnės nei bet kada anksčiau. Pavyzdžiui, naujausias prancūziškas „Citroën C5 Aircross PHEV“ leidžia mėgautis originaliu dizainu ir komfortu bei SUV modeliams būdingu praktiškumu, o hibridinė pavara – ekonomiškumu. Neseniai Lietuvoje debiutavo iš tinklo įkraunamas „Volkswagen Tiguan“, šią hibridinę pavarą naudojančius modelius siūlo ir „Ford“, „Peugeot“ ar „Jeep“ bei įvairūs „premium“ segmento gamintojai.
Mieste tokiais automobiliais galima važiuoti lyg įprastais elektromobiliais, o panorėjus – drąsiai leistis į tolimesnes užmiesčio keliones. Tai – vienas didžiausių jų privalumų.
„Kol iš tinklo įkraunamas hibridas naudoja tik elektros energiją, jis yra grynas elektromobilis su visais moraliniais ir ekologiniais tokių automobilių pliusais. Jei tokių transporto priemonių būtų daugiau, tikrai būtų galima išvengti miestų taršos ir turėti laisvę keliauti.
Kasdien po miestą zuiti galima naudojant tik elektros energiją, bet jei reikia nukakti į sodybą ar kažkur toliau, viskas paprasta, nes žinai, kad tokiu automobiliu nuvažiuosi bet kur, nes jis turi ir paprastą benzininį variklį. Tiesiog nesi infrastruktūros ar įveikiamo atstumo įkaitas“, – sako ne vieną iš tinklo įkraunamą hibridą išbandęs ir įvairius iššūkius jais įveikęs žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Kad iš tinklo įkraunami hibridai yra universalus pasirinkimas, pastebi ir automobilių apžvalgininkas bei „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Egidijus Babelis.
„Elektromobiliai, bent jau keliaujantiems Lietuvoje, vis dar lyg rakštis panagėj. Teko bandyti modelių, kurie gali greitai įsikrauti, įveikti nemažą atstumą dideliu greičiu, bet išvažiavus iš Vilniaus – viskas, laisvė baigiasi. Taip, stotelių Lietuvoje yra, bet jos gali neveikti, būti užimtos, todėl iš kelionės teks grįžti kur kas vėliau, nei planavai.
Automobilis su vidaus degimo varikliu leidžia važiuoti kur nori ir kada nori, yra visa infrastruktūra. Tačiau tokiu atveju jau kalbame apie du automobilius. O įkraunamasis hibridas leidžia mieste važiuoti lyg elektromobiliu, o užmiestyje – lyg paprastu automobiliu“, – akcentuoja žurnalistas.
Kasdieniams poreikiams pakaks tik elektros energijos
Naujausiais iš tinklo įkraunamais hibridais vien tik elektra galima nukeliauti nuo 40 iki 60 km. Pavyzdžiui, „Mitsubishi Outlander PHEV“ modeliu nedrumsčiant sau galvos galima nusigauti apie 40–45 km, o „Citroën C5 Aircross PHEV“, turinčiu 13,2 kW talpos akumuliatorių, įveikiamas ir daugiau nei 50 km atstumas be vidaus degimo variklio įsikišimo. Pasak automobilių ekspertų, tiek pakanka, kad kasdien po miestą būtų galima riedėti naudojant tik elektrinę hibridinės pavaros dalį.
„Judant įprastu režimu su nedideliu taupumo prieskoniu, bet netampant našta ir kliūtimi kitiems eismo dalyviams, tikrai galima nuvažiuoti tą atstumą, kurį deklaruoja gamintojas. 40–50 tik elektra įveikiamų kilometrų daugeliui žmonių pakanka, kad jie net neįjungtų vidaus degimo variklio. Jei tą dieną neturiu ypatingų reikalų, man asmeniškai daugiau nė nereikia“, – teigia V. Milius.
Padidinti tik elektra nuvažiuojamą atstumą galima naudojant energijos regeneracijos sistemą. Pavyzdžiui, ją turintis „Citroën C5 Aircross PHEV“ leidžiantis nuo kalno ar stabdant sukuriamą energiją kaupia akumuliatoriuje. Taip per dieną vien elektra įveikiamą atstumą galima padidinti bent keliais kilometrais.
Jokių subtilybių – sėdi ir važiuoji
Kai kurie vairuotojai tiek į tradicinius, tiek į iš tinklo įkraunamus hibridus žiūri kiek nepatikliai, nes abejoja jų važiavimo savybėmis, be to, yra šventai įsitikinę, jog, neturint specifinių žinių, prie tokių automobilių geriau nė nesiartinti. Tačiau automobilių žinovai tvirtina, kad, norint sėsti prie hibridų vairo, jokių papildomų įgūdžių nereikia.
„Tiesiog sėdi ir važiuoji. Jei naudoji tik elektros energiją, gali mėgautis švelniu ir tolygiu pagreitėjimu. Įkraunamųjų hibridų elektrinės pavaros ne tokios galingos kaip elektromobilių, todėl nėra tos stiprios momentinės dinamikos ir galima riedėti labai švelniai. Tuo metu, kai įsijungia benzininis variklis, važiuoji kaip paprastu automobiliu“, – teigia E. Babelis.
Išbandęs daugelį iš tinklo įkraunamų hibridų, jokių jų naudojimo ir vairavimo subtilybių nepastebėjo ir V. Milius.
„Benzininis režimas niekuo nesiskiria nuo paprasto benzininio automobilio, o elektrinis – nuo elektromobilio. O hibridinis režimas labai panašus į tradicinį neįkraunamąjį hibridą. Viskas paprasta ir tikrai nereikia kažko specialiai mokytis“, – patikina specialistas.
Žingsnis elektromobilio link
Kaip pastebi ekspertai, iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai iš esmės veikia kaip elektromobiliai, bet neturi jiems būdingų trūkumų, todėl gali tapti tarpine stotele tiems, kurie svarsto apie elektrinio modelio įsigijimą, bet dar apnikti tam tikrų baimių ir dvejonių.
„Įkraunamasis hibridas suteikia galimybę išbandyti elektrinę pavarą, bet jaustis užtikrintai, nes neriboja įveikiamas atstumas. Toks automobilis gali parodyti, kad jei be problemų nuvažiuojama 50 km, su didesnę bateriją turinčiu elektromobiliu nebus jokio vargo sukarti, pavyzdžiui, 200 km. Todėl tai veikia ir kaip edukacinė priemonė“, – svarsto V. Milius.
Jis priduria, kad įkraunamieji hibridai suteikia vairuotojams galimybę susipažinti su visa elektrinio transporto eksploatavimo specifika.
O jų pranašumas prieš elektromobilius – trumpesni įkrovos periodai dėl mažesnės talpos akumuliatorių. Pavyzdžiui, minėtas „Citroën C5 Aircross PHEV“, per buitinį elektros lizdą bus visiškai įkrautas per maždaug šešias valandas, o naudojant 22 kW galingumo įkrovimo stotelę – vos per dvi. Todėl, tarkim, pradėjus jį krauti vakare, kitą dieną leistis į kelionę galima naudojant tik elektros energiją.
