Startavusi istorinių transporto priemonių vertinimo sistema jau tų pačių metų lapkričio mėnesį istorinės technikos gerbėjų buvo kritikuojama ir prašoma ją taisyti.
Lietuvos transporto saugos administracija (tuo metu vadinosi – Valstybinė kelių transporto inspekcija), privalanti administruoti šią vertinimo tvarką, atšovė, jog ne va viskas gerai, ir nežymus neatitikimai neturi reikšmės. Būtent taip ir įvyko, tik visiškai priešingai.
Nežymus akmenėlis išjudino visą sistemą, kuri palaipsniui išsigimė, ir pradėjo save diskredituoti. Istorinės technikos gerbėjai priskaičiavo arti kelių dešimčių raštų ir kitų kreipimusi, kuriais buvo prašoma atkreipti dėmesį į vis blogėjančią istorinių transporto priemonių vertinimo sistemos situaciją. Vykę pokalbiai ir raštai rezultatų nedavė, todėl istorinės technikos gerbėjus vienijanti organizacija „Retro Rūmai“, matydama visišką administracijos nenuovokumą ir nenorą taisyti vis blogėjančią situaciją, bei siekdama priversti administraciją tinkamai vykdyti vertinimo sistemos administravimą, kreipėsi į teismines instancijas.
Gerbiant valstybinę instituciją, pradžioje buvo kreiptasi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Nors prasidėjęs karantinas ir neleido savo pozicijos išreikšti žodžiu 2020 m. kovo mėn. 18 d. ginčų komisijos posėdyje, tačiau ginčų komisijai pilnutinai pakako raštiško pareiškimo. Buvo pripažinta, jog administracija netinkamai vykdo savos pačios dar 2011 metais patvirtintą istorinių transporto priemonių vertinimo tvarką. Ginčų komisijos sprendimu administracija buvo įpareigota tinkamai vykdyti istorinių transporto priemonių vertinimo tvarką.
Nori nusimesti atsakomybę
Administracija, supratusi ir įvertinusi savo darbo broką puolė karštligiškai ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos. 2020 metų vasarą, neinformavusi absoliučiai nei vienos istorinės technikos asociacijos bei kitų suinteresuotų institucijų, administracija sukūrė ir 2020 m. liepos 2 d. pristatė naują įstatymo projektą, pagal kurį istorinių transporto priemonių vertinimą turėtų atlikti techninių apžiūrų centrai.
Įstatymo parengimo būtinumas buvo motyvuojamas neskaidria vertinimo sistema, kompetencijos nebuvimu, papildomos finansinės naštos uždėjimu visuomenei. Tačiau administracija neįvertino, jog visa tai jau seniai istorinės technikos gerbėjų buvo nurodoma kaip problema ir siūlomi įvairūs sprendimo variantai.
Administracijai apskundus ginčų komisijos sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. skundą atmetė. Teismas pasisakė daug griežiau dėl administracijos netinkamai vykdomo teisės akto. Teismas konstatavo iš esmės paradoksalią situaciją, kuomet valstybinė institucija nevykdo savo paties priimto teisės akto, o suinteresuoti asmenys pirštu rodė negerumus, ir į tai nebuvo reaguojama.
Vykstant teisminiams ginčams dėl administracijos nekompetencijos istorinių transporto priemonių vertinimo tvarkoje, administracija ypač didelės skubos tvarka stūmė naująjį teisės akto projektą. Bet kokie suinteresuotų pusių – istorinės technikos asociacijų, techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“, VĮ Regitra, Vidaus reikalų ministerijos, Susisiekimo ministerijos argumentai buvo atmetami vos ne automatiškai.
Tik teisminio proceso metu administracijai supratus, jog nuo pat istorinių transporto priemonių vertinimo sistemos ji neteisingai ją vykdė, administracija sumąstė nuo savęs nusimesti šios tvarkos administravimą ir žinoma bet kokią galimą atsakomybę. O kaip tą padaryti?
Nesudėtinga. Tereikia visą tvarkos administravimą ir, žinoma, atsakomybę perleisti pavaldžiai institucijai, kurią pati gali daugiau ar mažiau kontroliuoti. Tokia institucija, kuriai administracija gali nurodinėti ir reikalauti ataskaitų, tėra viena – Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“. „Transekstai“ šis administracijos sumąstymas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Techninės apžiūros įmonių asociacija pateikė argumentuotą ir išsamų atsakymą, jog ji nėra tam pasirengusi, neturi specialistų ir jų išsiugdyti neįmanoma. „Transeksta“ nurodė, jog istorinė technika tai net ne specialybė, tai gyvenimo būdas, kurioje patirtis kaupiama daugybę metų.
Administracijai neklausant „Transeksta“ argumentų, ši neturėjo kitos išeities, kaip, kad paklusti nurodymui. Tačiau techninių apžiūrų asociacijos specialistai taip pat neketino lengvai prisiimti atsakomybę vertinant transporto priemones ir pasiūlė į naująjį projektą įvesti sąvoką „Prašymas – deklaracija“, pagal kurią ji taip pat nusimeta bet kokią atsakomybę.
Taigi, kas pagal siūlomą naująją istorinių transporto priemonių vertinimo tvarką bus atsakingas už istorinės transporto priemonės pripažinimą? Pagal siūlomą projektą – kiekvienas iš mūsų asmeniškai. Tokiu būdu Lietuvoje bus 3 milijonai istorinės technikos vertintojų. Ar administracijai tai rūpi? Istorinės technikos gerbėjai vieningi – žinoma ne.
Nuvylė Susisiekimo ministerija
Šioje istorinės technikos gerbėjus nuviliančioje situacijoje dar didesnį nusivylimą pakurstė LR Susisiekimo ministerija. Istorinės technikos gerbėjai ne sykį kreipėsi į ministeriją, ragindami suvaldyti jai pavaldžios institucijos valdininkų savivalę. Tačiau rezultato absoliučiai jokio.
O administracija, pajutusi, jog yra nebaudžiama ir faktiškai nekontroliuojama, su dar didesniu kruopštumu mėgina nusikratyti jai dar 2010 metais Susisiekimo ministerijos pavestos vykdyti pareigos.
Istorinės technikos gerbėjai neketina sustoti įrodinėdami, jog dėl administracijos nekompetencijos į gatves išriedėjo nieko bendro su istorine technika neturinčios transporto priemonės, pasipuošusios istoriniais numeriais. Istorinės technikos gerbėjai ir toliau sieks, kad administracija prisiimtų atsakomybę ir iš gatvių būtų eliminuotos tokios transporto priemonės. Istorinės technikos gerbėjai įsitikinę, kad Lietuvos transporto saugos administracija supranta gresiančią atsakomybę ir baudas, kurias gali iš jos prisiteisti tokių transporto priemonių savininkai, dėl to yra priversta skubėti ir vertinimo sistemą keisti iš pagrindų.
