Su šia problema susiduriame ne tik mes. Globaliai net 94 procentai avarijų įvyksta dėl žmogaus klaidos. Dėl to nuo 2007 metų buvo pradėta tobulinti autonominių automobilių technologija, kuria galima ne tik sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose, bet ir sumažinti mūsų laiką, kurį praleidžiame spūstyse.
Prieš keletą metų intensyviai pradėta testuoti autonominių automobilių technologija įrodė, kad išvardyti tikslai bus greitai pasiekti ir pavers mūsų miestus žalesniais bei efektyvesniais. Kyla klausimas, ar Lietuva yra pasirengusi tapti šalimi, kuri, pasitelkdama naujausias technologijas, rodys kelią visam pasauliui.
Kur link einame?
Per 2014–2020 metus Lietuva iš ES fondų automobilių kelių infrastruktūros plėtrai yra suplanavusi pasiskolinti 300 milijonų eurų, o tai sudaro maždaug pusę visų planuojamų investicijų automobilių keliams. Kalbant apie autonominius automobilius, didysis klausimas yra, kaip teisingai šias lėšas panaudoti.
Pirmas žingsnis: kelių taisymas ir atnaujinimas. Turbūt pats svarbiausias etapas, kalbant apie autonominius automobilius. Daugelis miestų kelių Lietuvoje yra duobėti, pilni provėžų. Tai sukelia papildomas avarijų rizikas, o autonominėms sistemoms yra gerokai sunkiau reaguoti į iš anksto ne visada pastebimas kliūtis.
Visiems žinomas faktas, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė, todėl svarbi kelių būklė ne tik magistraliniuose keliuose, bet ir miestuose. Šioje vietoje norėtųsi pagirti Kauno miestą, kuris iš visiems žinomos duobių sostinės, per keletą metų atnaujinus net 200 gatvių, toliau nemažina apsukų ir greitu metu žada tapti infrastruktūriniu pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams.
Ne ką mažiau svarbu ir kelių žymėjimas. Autonominiams automobiliams ir jų sistemoms naudinga, kai keliai yra tinkamai sužymėti ir automobilis gali tinkamai sureaguoti į kliūtis, atlikdamas saugų manevrą į kitas kelio juostas.
Daugelis kelių Lietuvoje yra nepakankamai sužymėti. Tai sukelia problemų net ir patiems vairuotojams, o ką jau kalbėti apie kompiuterines sistemas
Daugelis kelių Lietuvoje yra nepakankamai sužymėti ar kelio žymėjimas yra visiškai nusitrynęs. Tai sukelia problemų net ir patiems vairuotojams, o ką jau kalbėti apie kompiuterines sistemas, kurios visada reikalauja tikslumo.
Antras žingsnis: protingi keliai. Įgyvendinus paprastus dalykus, laikas naujovėms. R.Atkinsonas, kuris yra JAV Technologijų ir Inovacijų centro prezidentas, komentuodamas JAV automobilinių kelių infrastruktūrą, yra pasakęs, kad atnaujinant infrastruktūrą yra privalu išnaudoti galimybę diegti naujausias technologijas ir su šiuo žmogumi nesutikti yra tikrai sunku. Ką tai reiškia? Visų pirma, turėtume įdiegti išmaniuosius šviesoforus, kurie reguliuoja eismo srautus. Taip pat įdiegti daugiau kamerų ir kelio sensorių, kurie kauptų informaciją apie kelyje esančias eismo spūstis, ar eismo srautus. Vis dėlto visi šie objektai pavieniui visiškai nesuteikia naudos, todėl tam yra reikalingas ITS (intelektinių transporto sistemų) diegimas.
Remiantis LR Susisiekimo ministerijos pateikiama informacija, 2009–2013 metais toks projektas pavadinimu EIS buvo įgyvendintas. Tam skirta 5,79 mln. Eur. Šios sistemos tikslas – padidinti eismo saugą, eismo valdymo bei kelių priežiūros efektyvumą. Nors ir kaip gaila, ši sistema, kaip ir daugelis kitų neva išmaniųjų sistemų, kurias kuria Vyriausybė, yra visiškai nefunkcionuojanti ir neprieinama paprastiems vartotojams.
Estai vėl mus lenkia?
2009–2013 m. kaimyninės Estijos vyriausybė išsikėlė tuos pačius tikslus. Skirtumas tik tas, kad pastarieji sukūrė tikrą išmaniąją eismo informacinę sistemą „Tark Tee“. Šioje sistemoje yra sujungti visi anksčiau minėti infrastruktūriniai plėtiniai, informacija yra siunčiama vairuotojams, o pastarieji taip pat yra aktyvūs sistemos pildytojai, pranešantys apie kelio ženklų dingimą ar staiga įvykusias avarijas, sukėlusias spūstis.
Ir tai buvo pirmasis žingsnis, siekiant įsivesti autonominius automobilius Estijoje. 2017 m. kovo mėnesį Estija pasinaudojo ilgai lauktu Vienos konvencijos pakeitimu, kuris leidžia naudoti autonomines sistemas automobilyje su sąlyga, kad vairuotojas tokias sistemas bet kada galės išjungti. Kitaip tariant, valdanti automobilį sistema turi nuolatos perspėti vairuotoją (dabartiniuose naujausiuose automobiliuose tai atliekama maždaug kas 7–10 sekundžių), kad šis į rankas paimtų vairą. Tokiu būdu sistemai parodoma, jog vairuotojas vis dar yra valdančiojo pozicijoje ir bet kuriuo metu yra pasirengęs perimti transporto priemonės valdymą.
Estija pasinaudojo ilgai lauktu Vienos konvencijos pakeitimu, kuris leidžia naudoti autonomines sistemas automobilyje su sąlyga, kad vairuotojas tokias sistemas bet kada galės išjungti
Tokiu būdu, į nacionalinius teisės aktus perkėlus minėtą Vienos konvencijos pakeitimą bei įvedus pareigas bandytojams, kaimynai, neišradinėdami dviračio, priešingai negu mes, puikiai parodė didžiosioms technologijų kompanijoms, jog Talinas ir kiti Estijos miestai yra pasirengę tapti žinomi investuotojams dėl autonominių automobilių.
Iškart po šio žingsnio Estijos vyriausybė oficialiu raštu išsiuntė pakvietimus „Tesla Motors“ Inc., „Google“ ir kitoms didžiosioms kompanijoms ir taip parodė, kad darbus įgyvendina ne tik žodžiais.
Lietuvos Vyriausybė transporto paslaugų sektorių laiko strateginiu. Pastarasis sukuria iki 15 proc. BVP ir tai yra didžiausias skaičius iš visų Europos Sąjungos valstybių. Neatnaujinant kelių infrastruktūros ir nesinaudojant naujausiomis technologijomis, ateityje valstybės ekonomikai gali grėsti recesija, juolab kai kaimynės Latvija bei Estija pašonėje kuria išmaniojo tranzito sistemą „Smart E67“, kuri iš esmės atliks anksčiau minėto „Tark Tee“ darbą, tačiau bus susieta būtent krovininiam transportui.
Be viso to, mūsų mažoji sesė Estija jau dabar turi sukūrusi visoje šalyje veikiantį greito įkrovimo elektromobiliams tinklą, suteikia mokestines lengvatas įsigyjant tokias transporto priemones, o nuo 2017 m. liepos į Talino gatves paleis du mažus autonominius autobusus.
Šansų dar turime
Nepaisant visko, neištaisomų klaidų padaryta nėra. Vienas iš šios Vyriausybės prioritetinių darbų yra įdiegti išmanųjį infrastruktūrinį transporto tinklą ir sukurti teisinį pagrindą autonominiams automobiliams.
Nors kuriant teisinį pagrindą autonominiams automobiliams blynas ir prisvilo, tačiau atidėjus projekto svarstymą yra viltis, kad ekspertai Susisiekimo ministerijoje, geriau susipažinę su pačiomis sistemomis ir tarptautiniais teisės aktais, pateiks tinkamą įstatymo projekto variantą jau greitu metu.
Išmaniojo infrastruktūrinio tinklo plėtra nėra galima vien tik dėl Vyriausybės ar privataus verslo. Šioje vietoje yra reikalingas komandinis darbas. Kodėl vietoje visiškai neaiškaus EIS projekto Vyriausybei nepasinaudojus estų pavyzdžiu ir neparaginus Lietuvoje esančių startuolių kurti būtent tokių sistemų? Juk Lietuva pasauliui ir investuotojams nuolat pabrėžia, kad mūsų kraštas pilnas jaunų ir gabių IT specialistų, tad kodėl gi jiems nesuteikus finansavimo, kuriant tokias sistemas? O žinant tokių sistemų aktualumą, galbūt taip gims ir tas visų išsvajotas vienaragis?
Saugus eismas keliuose yra opi problema, o autonominių automobilių teisinės bazės sprendinys – labai aktualus ir stipriai paliečiantis kiekvieno iš mūsų asmeninį gyvenimą. Būtent todėl LR Vyriausybei norėtųsi palinkėti su šiuo projektu susijusius darbus spręsti kartu su šios srities specialistais, o nekartoti blogo pavyzdžio, kuriuo buvo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas.
Straipsnio autoriai Andrius Urniežius ir Juras Žymančius rašo tinklaraštyje Važiuok autonominiu.