Daugiau negu 500 mlrd. pajamų per metus generuojantis sektorius yra svarbus šalies eksporto variklis, nes nauji automobiliai sudaro apie šeštadalį Vokietijos eksporto.
Noras pirkti naują automobilį gali išgaruoti
Žinoma, savo šalies automobilių pramonę stipriai palaiko ir vietos vartotojai. Tačiau nesunku nuspėti, kaip pasikeičia milijonų vartotojų elgsena, kai ekonomika stringa ir žmonių bei smulkesnių verslų noras taupyti vis labiau ima viršų.
Matydami niūrias ekonomikos perspektyvas žmonės automobilius ima keisti rečiau, ieško pigesnių ir vietoj visiškai naujo dažniau pasirenka mažai naudotą variantą.
Jeigu taip elgiasi vokiečiai, ką tai reiškia Lietuvai? Juk į mūsų šalį kiekvieną mėnesį atgabenama daugybė naudotų automobilių iš Vokietijos.
„Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“, 3 serijos ir 5 serijos BMW – vis dar naudotų automobilių populiarumo viršūnėje Lietuvoje. Savąjį gerbėjų ratą išlaiko „Mercedes-Benz“. Kitiems kaip saldainiai atrodo „Audi Q5“ ar „e-tron“ modeliai. Tačiau šių „saldainių“ fabrikai Vokietijoje ar Belgijoje dabar susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais. Didžiausio Europos automobilio gamintojo „Volkswagen“ situaciją analitikai vadina ligos, kuria serga visa Vokietijos ekonomika, simptomu. Mat automobilių gamintojai kaip ir kitos pramonės šakos savo konkurencingumą ilgus metus grindė pigiais energijos ištekliais iš Rytų ir augančia Kinijos rinka.
Ilgainiui kinai išmoko automobilius gaminti patys, o naujausias bendras „Volkswagen AG“ projektas su vietos kompanija SAIC parodė, kad dėl Kinijos vartotojų vokiečiai yra pasiryžę paaukoti net legendinį keturių žiedų „Audi“ simbolį. Naują elektromobilį „Audi“ pristatė pakeitusi keturis žiedus tiesiog į užrašą AUDI.
Blaškosi ir pramonė, ir politikai
Pasaulinės automobilių prekybos srautai keičia savo kryptį – Kinijos gamintojai net užsako milžiniškus laivus, kad galėtų dar veržliau eksportuoti automobilius. Tuo metu Europos Sąjunga Kinijos užmojus bando atremti didesniais muitų tarifais, kartu įvarydama į kampą pačią Vokietiją.
Kelių iš kampo bandė ieškoti Christianas Lindneris. Tačiau finansų ministro pasiūlymai, švelniai tariant, nesužavėjo valdančiosios koalicijos partnerių ir kanclerio Olafo Scholzo.
Liberalusis Ch. Lindneris siūlė sąrašą reformų ir priemonių, tokių, kaip mokesčių mažinimas stambioms kompanijoms ar lėtinimas iniciatyvų, kurios skirtos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Dar daugiau žibalo į liepsną šliūkštelėjo politiko pasiūlymai mažinti socialines išlaidas, reformuoti darbo rinkos reguliavimą ir pensijų sistemą. Kitiems koalicijos partneriams šie pasiūlymai pasirodė grėsmingi – galintys sumažinti socialinio teisingumo ir saugumo jausmą visuomenėje bei stipriai paveikti vartojimą. Vartotojų pasitikėjimas šiuo metu yra labai žemame lygyje.
Esminiai Vokietijos pramonės produkcijos rodikliai jau kelerius metus juda žemyn. Netylančios kalbos apie automobilių gamyklų uždarymo planus gyventojams entuziazmo neįkvepia. Skaičiuojama, kad automobilių pramonė ir su ja susiję sektoriai Vokietijoje sukuria 1,5 mln. darbo vietų.
Kaip visa tai veikia paprastų gyventojų nuostatas? Pajutę, kad atlyginimai nebekyla, o išlaidos vis dar auga, žmonės stengiasi labiau taupyti. Vokiečiai taupyti moka. Susidūrę su finansiniais sunkumais ir visi racionalūs žmonės ima taikyti taupymo planą – teikia pirmenybę būtiniausioms išlaidoms, o didelių pirkinių, pavyzdžiui, naujo automobilio, sprendimus pristabdo. Atitinkamai pailgėja vairuotojų draugystė su tuo pačiu automobiliu – vartotojai turimas transporto priemones išlaiko ilgiau. Žmonėms atidėliojant naujų automobilių pirkimą, vidutinis eksploatuojamų transporto priemonių amžius padidėja.
Ar Vokietijai sulėtėjus išvysime kitų šalių spurtą?
Tuo metu Lietuvoje šiemet pastebima priešinga Vokietijai tendencija – mūsų šalyje pirmą kartą įregistruojamų automobilių vidutinis amžius mažėja ir šiuo metu siekia 9,9 metų. Ar ši tendencija išliks? Pamatysime 2025 metais.
Tačiau jau dabar aišku, kad vokiečiai ima labiau žvalgyti į naudotus automobilius ir ekonomiškesnius modelius, kurių eksploatacijos ir degalų sąnaudos būtų mažesnes. Kita vertus brangesnių, bet ilgainiui sutaupyti padedančių, elektromobilių paklausa Vokietijoje pakrito, kai baigėsi valstybės paramos programos. Rinką taip pat atšaldė ir augusios EURIBOR palūkanos.
Nors dabar palūkanų norma mažėja, tačiau verslai ir vartotojai vangiai puola atnaujinti ar papildyti transporto parko. Vyriausybės krizė Berlyne tik paryškina neapibrėžtumą, kurį patiria savo ateitį planuojantys verslai ir privatūs asmenys.
Dėl to Europos naudotų automobilių rinkoje pozicijas gali sustiprinti kitos šalys, pavyzdžiui, Švedija. Pažymėtina, kad šių metų gegužę Švedijos centrinis bankas buvo pirmasis žemyninės Europos centrinis bankas, sumažinęs bazinę palūkanų normą. Tai atspindėjo Stokholmo pastangas stipriau „užvesti“ šalies ekonomiką ir pasiuntė signalą komerciniams bankams aktyviau prisidėti prie verslo projektų finansavimo – ir ne tik Skandinavijoje, bet ir Baltijos šalyse, nes jos irgi laikomos „namų rinka“.
Todėl dabar verta daugiau dėmesio skirti tiek Švedijos naudotų automobilių rinkai, tiek periodiškai pasitikrinti lizingo ir kitokio finansavimo pasiūlymus bankuose. Juolab, kad Caramba.lt duomenys rodo, jog po ilgojo Vėlinių savaitgalio kelionių Lietuvoje pastebimai padaugėjo užklausų ir sustiprėjo žmonių noras keisti automobilį – rasti kitą, kuris patikimai vežtų tiek per rudens darganas, tiek saugiai išlaikytų „juodojo ledo“ ir kitus žiemiškus išbandymus.
