„Ar yra dviračių takas?“ – draugui pasiūlius aplankyti Birštoną, uždaviau svarbiausią klausimą.
Dviratis – ne tik susisiekimo priemonė, bet ir labai populiarus laisvalaikio praleidimo būdas. Tuo įsitikinau savaitgalį apsilankiusi Birštone. Dviratininkų čia tiek, kad atsižvelgusi į gyventojų prašymus miesto valdžia nusprendė riboti eismą lankytojų pamėgtoje Nemuno krantinėje. Ne darbo dienomis draudžiama važiuoti dviračiu pirmojo miesto mero dr. Antano Serapino Zenkevičiaus vardu pavadinta krantine.
Tai – menkas praradimas, nes dviratininkams pritaikytas kitas, maždaug 15 km Žvėrinčiaus mišku nusidriekęs takas. Kas gali būti geriau už miško pavėsį karštą vasaros dieną?
Dviračiu galima pasiekti visus lankomus objektus, tarp jų ir neseniai duris atvėrusį Birštono apžvalgos bokštą. Tiesa, kai kurios rečiau turistų lankomos miesto gatvelės pravažiuojamos sunkiau – tenka dardėti siaurais ir duobėtais keliukais. Gera žinia ta, kad netrukus planuojama rekonstruoti susidėvėjusius takus, išsidėsčiusius gyvenamųjų namų kvartaluose.
Laukia pokyčiai
Iki ateinančio pavasario bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas tarp S. Dariaus ir S. Girėno, Druskupio ir Vilniaus gatvių. Šis takas naudingas ne tik turistams, bet ypač birštoniečiams, kurie kasdieniam susisiekimui renkasi ekologišką transporto priemonę – dviračius. Jiems dviračiu bus lengviau pasiekiama Birštono gimnazija, vaikų lopšelis-darželis, miesto autobusų stotis.
Darnaus judumo mieste planą, kuriame numatyta didžiausią dėmesį skirti bevarikliam ar aplinką mažai teršiančiam transportui, įgyvendins ir Druskininkai. Iki kitų metų gegužės pabaigos ketinama sutvarkyti šalia Ratnyčios upelio esantį seną pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris jungiasi su M. K. Čiurlionio ir Kurorto gatvėmis. Šį taką yra pamėgę druskininkiečiai ir kurorto svečiai, tačiau dėl sutrupėjusios ir nelygios dangos kol kas dviračiams jis nėra patogus. Po rekonstrukcijos šis vaizdingoje vietoje esantis takas vėl bus traukos vieta keliaujantiems gamtoje.
Jau kitų metų vasarą Trakai dviračių entuziastus pasitiks atsinaujinę.
Trakai – dar vienas turistų pamėgtas miestas. Tiesa, jeigu po senąją Lietuvos sostinę keliavote dviračiu, tikriausiai pastebėjote, kad Gedimino g. Rūdiškių link vedantis takas toks siauras, kad prasilenkti su pėsčiaisiais – tikras iššūkis. Be to, nėra tinkamų nuovažų, takas fragmentiškas ir susidėvėjęs. Planuojama, kad jau kitų metų vasarą Trakai dviračių entuziastus pasitiks atsinaujinę – bus modernizuota daugiau kaip kilometro ilgio atkarpa, taip užbaigiant centro jungtis su pietine miesto dalimi ir aplinkiniais kaimais. Pasikeitęs Gedimino g. takas bus net 3 m pločio, tad vietos užteks visiems – ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, ženklinimas, poilsio aikštelės su mažąja architektūra, nuovažos, įspėjamieji paviršiai.
Naujų takų laukia ir zarasiškiai bei miesto svečiai. Dar šiais metais Griežto ežero pakrantėje bus įrengtas naujas pėsčiųjų ir dviračių takas, sujungsiantis Vytauto ir Griežto gatves. Jis taps bendros Zarasų miesto dviračių takų infrastruktūros dalimi ir suteiks galimybę miesto centrą pasiekti saugiau, vaizdingomis vietomis, ne pagrindiniais keliais.
Šie dviračių takai tiesiami ir rekonstruojami panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas.
Pasirinkimą lemia gamtos bei mažos taršos faktorius
Susisiekimo ministerijos darnaus judumo eksperto Jono Damidavičiaus teigimu, pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas dviračių infrastruktūros plėtrai kurortuose, savivaldybės įgyvendina vis daugiau projektų, nes mato atvykusių miesto svečių poreikį naudotis dviračiais ir kitomis dviratėmis priemonėmis.
„Šiandien infrastruktūros vis dar trūksta, tačiau pokyčiai juda teigiama linkme. Žinoma, reikia paminėti, kad kurortuose labiau orientuojamasi į rekreacinius, o ne susisiekimui skirtus dviračių takus, tačiau kai rekreaciniai dviračių takai yra gerai išplėtoti, jais puikiai galima naudotis ir kasdienėms susisiekimo reikmėms“, – teigė jis.
Žmonių pasirinkimą vykti į kurortus dažnai nulemia gamtos bei mažos taršos faktorius.
Pašnekovas pastebėjo, kad žmonių pasirinkimą vykti į kurortus dažnai nulemia gamtos bei mažos taršos faktorius. „Dažnas renkasi tas vietoves, – kalbėjo jis, – kurios pasižymi gera infrastruktūra ir galimybe atsiriboti nuo miesto triukšmo ir greičio, todėl dviračių takų infrastruktūra ir jos plėtra yra viena geriausių priemonių, kurios leidžia poilsiautojams laiką praleisti taip, kaip jie ir tikisi: mėgautis gamta, ramybe, pažinti vietoves, aktyviai keliauti.“
Anot J.Damidavičiaus, kurortuose, kaip niekur kitur, viena populiariausių susisiekimo rūšių ir yra dviračiai, todėl tam turėtų būti skirtas didelis dėmesys, siekiant sukurti ne tik sklandų dviračių takų tinklą, bet ir įrengti būtiną infrastruktūrą: dviračių stovus, stogines, poilsio zonas, atramas prie pervažų ir kitus mažosios architektūros elementus.
2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1,47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skiriama darnaus judumo projektams finansuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
