15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar šiuolaikiniam automobiliui šaltis toks pats kenksmingas kaip senam?

Tais laikais, kai Lietuvos keliais važinėjo tik rusiški automobiliai, sklandė mitas, neva, naudojant automobilį žiemą, šis dėvisi bent jau 10 kartų greičiau. Vyresnės kartos skaitytojai dar atsimena tuos laikus, kai žiguliukuose užšaldavo tepalas, o apie netvarkingą elektros sistemą liudydavo švytintys žvakių laidai. Ar šiuolaikiniams automobiliams šaltis daro tokią pat didelę įtaką?
Apglėbtas šalčio Vilnius paskendo besileidžiančios saulės spinduliuose
Apglėbtas šalčio Vilnius paskendo besileidžiančios saulės spinduliuose / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Turbūt kiekvienas bent kartą susidūrėme su neužsivedančio automobilio problema. Statistika liudija, kad oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio neužvedamų automobilių skaičius padidėja bent tris kartus.

Tačiau, technikos ekspertų teigimu, šaltis – bent jau toks, kokį meteorologai paprastai fiksuoja mūsų regione – paprastai neturi jokio reikšmingo poveikio automobilio funkcionalumui. Žinoma, fizikos ir chemijos dėsnių nepaneigsi – detalės vistiek bus veikiamos temperatūros. Tačiau ar šaltis daro didelę įtaką automobilio širdžiai – ypač užvedant automobilį šaltą rytą?

Kaip teigia įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius, nors neigiama temperatūra sukelia didelį krūvį starteriui, generatoriui, akumuliatoriui, varikliui, tačiau reali šalčio žala juntama tik tuo atveju, jeigu automobilis yra netvarkingas.

Kaip teigia lietuvių liaudies išmintis – ruošk roges vasarą. Toks pats principas galioja ir automobiliui – neparuošei automobilio žiemai, paspaudus šaltukui turėsi bėdų.

Šiuolaikinė alyva – tinkama bet kokiam orui

R.Vėlavičius teigia, kad šiais laikais naudojant tas alyvas, kurias rekomenduoja automobilių gamintojai, šaltis – bent jau toks, koks vyrauja mūsų regione – dramatiškos įtakos variklio darbui ir ilgaamžiškumui neturi:

„Tai lemia ir konstrukciniai variklio ypatumai, neleidžiantys alyvai ištekėti iš tepimo požiūriu svarbių taškų, ir pačios alyvos savybės. Sintetinės alyvos suformuoja plėvelę, užtikrinančią šalto variklio tepimą.

Absoliučiai visos visasezoninės alyvos gali „dirbti“ iki -20, o SAE 5W40 ir 0W40 alyvos nekels problemų ir spaudžiant didesniam nei -30 speigui.

Jei naudojama tinkama ir kokybiška alyva bei degalai, jei sklandžiai dirbs aušinimo sistema – darbinė variklio temperatūra bus pasiekta pakankamai greitai, todėl būgštauti dėl gerokai didesnio judančių detalių dėvėjimosi nevertėtų.

Taip, tuoj po raktelio pasukimo visi mechanizmai dirba kiek sunkiau, bet jokios dramos čia nėra. Reikalai komplikuojasi tik tuo atveju, jei automobilio šeimininkas žiemai visiškai nesiruošė – nepasirūpino degalų tiekimo sistema, elektros instaliacija, susidėvėjusiomis žvakėmis ar išsikvėpusiu akumuliatoriumi“, – tikina specialistas.

Gamintojo nuotr./Perdirbta alyva
Gamintojo nuotr./Perdirbta alyva

Kitaip tariant, visi rytiniai automobilio kaprizai šaltuoju metų laiku turi konkrečias priežastis. Ir šios priežastys nėra dėl gamintojo kaltės, kadangi šiuolaikiniai automobiliai yra pritaikyti naudoti esant įvairioms temperatūroms – tiek su pliuso, tiek su minuso ženklu.

Šalčio įtaka guminėms detalėms

Žinoma, tai nereiškia, kad tam tikriems automobilio mazgams ir detalėms šaltis yra nė motais. Neigiama temperatūra vis tiek darys įtaką guminėms, metalinėms detalėms, dėl to jos gali susidėvėti greičiau. Tačiau natūralius procesus gali palengvinti tinkama automobilio ir detalių priežiūra. Beje, svarbus dalykas yra ir gamintojo numatytų detalių naudojimas:

„Automobilių gamintojai šiuos dalykus neabejotinai yra kruopščiai apsvarstę ir visoms guminėms detalėms (važiuoklės, guolių apsaugos) yra parinkę specifikacijas, kurios, spustelėjus šalčiui, išsaugotų darbines savybes, nesutrūkinėtų, nesuplyštų, nesukietėtų ir t.t.“, – įsitikinęs R.Vėlavičius.

Žinoma, jeigu į automobilius montuosime nenumatytas gamintojo, trečiųjų šalių pagamintas gumines ir kitokių medžiagų detales, galime sulaukti bėdų tiek per speigą, tiek per karštį.

Panašūs algoritmai galioja ir elektros sistemai: prižiūrėsi – bėdų neturėsi. R.Vėlavičius tikina, kad žemos temperatūros poveikis elektronikai taip pat nėra didelis. Problemų gali kilti tik tada, jeigu elektros įrangos kontaktai yra nešvarūs ir drėgni – tai gali turėti įtakos srovės pralaidumui.

Pašnekovas taip pat priduria, kad automobilio kompiuteriams šaltis taip pat nedaro jokios įtakos.

Pavojus žiemą – ne speigas

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Druska, kuria barstomi keliai
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Druska, kuria barstomi keliai

R.Vėlavičius aiškina, kad žiemą automobiliui iš tiesų stipriai kenkia tik vienas dalykas – gatvėse ir keliuose barstoma druska. Ji nepaprastai agresyviai veikia kėbulą, o jei per naktį automobilis laikomas šildomame garaže, dažni ir dideli temperatūrų svyravimai tampa tikru dopingu korozijos procesams.

Specialisto teigimu, dėl pastarosios priežasties vertėtų naktį laikyti automobilį lauke. Geriausia – po stogu, apsaugančiu nuo kritulių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais