Tačiau tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Ar visos automobilių dalys yra pakartotinai naudojamos ir perdirbamos?
Jei skaičiuotume iki mažiausių varžtų, viename automobilyje yra tūkstančiai skirtingų detalių, kurias tinkamai paruošti naudojimui ar šalinimui reikia specialių žinių ir patirties. Tačiau seni automobiliai kaip ir kita pasenusi, netinkama tolesniam naudojimui įranga, turėtų būti perdirbama ir taip taupomi gamtos ištekliai bei kiti resursai.
Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekos turi būti panaudotos pakartotinai, panaudotos ar perdirbtos ir tik nedidelė dalis šių atliekų (5 proc.) gali būti pašalinama.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo apdorota (paruošta naudoti ar šalinti) 32 tūkst. tonų ENTP. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) nuomone, tokių transporto priemonių per metus susidaro kur kas daugiau, nes į oficialią statistiką nepatenka šešėlyje veikiantis automobilių ardytojų verslas.
„Mūsų duomenimis, Lietuvoje kasmet išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (15-18 tūkst. tonų) sudaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitos automobilių dalių atliekos. Nors visos atliekos turėtų būti tinkamai sutvarkytos, jos vis dar neretai neteisėtai šalinamos komunalinių atliekų konteineriuose, deginamos ar nugula atokesnėse vietose“, – sako ENTPTA vadovas Vladimiras Jankoit.
Pakartotinai naudojami komponentai
Teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius. ENTP gali ardyti tik leidimą tuo užsiimti turintys fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys tam specialių žinių ir patirties.
Transporto priemonių ardymo metu susidaro ganėtinai daug detalių, kurios dar tinka pakartotiniam naudojimui. Anot V. Jankoit, tarp tokių komponentų dažniausiai yra automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys.
„Kartais užtenka vieno esminio gedimo, po kurio automobilis tampa netinkamas naudojimui ir jo remontas transporto priemonės savininkui būtų ekonomiškai nenaudingas. Tokios transporto priemonės dalys, nesusijusios su esminiu gedimu, gali būti nepriekaištingos būklės ir panaudotos kitam automobiliui“, – kalba V. Jankoit.
Ką dažniausiai galima perdirbti?
Kai transporto priemonių dalys netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi būti perdirbamos ir kuo mažiau jų pašalinama.
„Vertę rinkoje turinčios automobilių atliekos įprastai nesimėto bet kur ir patenka pas atliekų tvarkytojus. Tarp tokių atliekų yra naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai, metalai. Atliekų perdirbimas taupo gamtos ir energijos išteklius, kuria darbo vietas ir apsaugo aplinką nuo taršos“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) atstovė Vitalija Sičiūnienė.
Automobiliuose metalas sudaro didelę bendros automobilio masės dalį. Tokios dalys, kaip aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos ENTP metalinės dalys, patekusios pas atliekų tvarkytojus, yra išlydomos ir metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje.
Atliekų tvarkytojai, be jau minėtų dažniausiai pakartotiniam naudojimui tinkamų automobilių dalių, perdirba ir visas kitas transporto priemonių atliekas.
„Bene daugiausia rūpesčių kelia bevertės transporto priemonių atliekos, kaip naudota alyva, padangos, plastikas ir kai kurios salono dalys, kaip kilimėliai ar susidėvėjusios sėdynės. Pavyzdžiui, naudota alyva vis dar neteisėtai deginama (dažniausiai ja šildomos patalpos), o jos degimo metu išsiskiriančios sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvožemius bei gruntinius vandenis. Kai ši atlieka patenka pas atliekų perdirbėjus, po perdirbimo sugrįžta į rinką ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai. Tai ypač yra aktualu, kai rinkoje stebime rekordines energijos išteklių kainas“, – teigia V. Sičiūnienė.
ENTP tvarkymo organizavimą GIA yra pavedę virš 1 tūkst. gamintojų ir importuotojų Lietuvoje, o iš viso asociacija vienija beveik 1,9 tūkst. narių. GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
