Nors kelias iki Nordkapo Norvegijoje jam jau pažįstamas, visgi kelionė jau pažėrė netikėtumų. „Nesutikome nė vieno motociklininko, tik matėme į griovius nuslydusių sunkvežimių, tokių sąlygų šiuose keliuose dar nesu matęs“, – pripažįsta patyręs keliautojas.
Pradžia – ne kokios tikėjosi
Nors K. Mieliauskas motociklu įpratęs keliauti vienas – tiek į šiaurę, tiek į karštus kraštus ar net aplink pasaulį – šį kartą jam kompaniją palaiko du airiai ir du vokiečiai, vyras ir žmona. Vienas iš airių turi nemažai patirties važiuojant šaltyje, antrasis airis ir vokiečių pora yra patyrę motociklininkai, tačiau šiaurėje iki šiol nėra važiavę, tad šaltis ir ledas jiems yra pagrindinis šios kelionės iššūkis.
Tiesa, airiai dieną atsiskiria nuo bendros grupės, nes vienas iš jų eina specialią mokymų programą, kad galėtų po šiaurinius kraštus keliauti vienas.
„Šios kelionės tikslas – spaudžiant šalčiui motociklais nuvažiuoti iki Nordkapo, tarpinis tikslas yra poliarinis ratas ir Rovaniemis, į kurį dabar ir atvažiavome. Startavome prieš kelias dienas Pyhtää miestelyje, apie 100 km į rytus nuo Helsinkio. Tempas nėra didelis, per dieną nuvažiuojame apie 300 km“, – sako K. Mieliauskas.
Beje, kelionės pradžia nebuvo tokia, kokios tikėjosi – temperatūra siekė +1 laipsnį ir nė gramo sniego. Buvo labai šlapia ir lijo, o vietoj ledo krašto keliai, kuriuos motociklininkai pasirinko, buvo padengti žvyru. Tad jokio šalčio ir ledo iššūkio kelionės pradžioje nebuvo, tik nuo pat pirmų kilometrų daug greičiau dylantys motociklo padangų dygliai. Patyręs keliautojas tvirtina, kad saugumui tai įtakos neturi, žvyrkelio ir padangų sukibimas išlieka puikus.
Pirmasis iššūkis – ledo kelias
Visgi, kilometrams liekant už nugaros, temperatūra pradėjo kristi, o viltis jau greitai patirti tikrą šiaurietišką žiemą – augti. Antrąją kelionės dieną temperatūra jau buvo -5, ties Kuopio miestu viskas buvo nuklota baltu sniegu ir ledu. „Čia susidūrėme su dideliu iššūkiu – maždaug savaitę iki mūsų kelionės buvo atodrėkis, kurio metu ledas buvo aptirpęs ir išdaužytas. Vėl pašalus nelygumai sustingo ir atrodė, lyg apipilti vašku. Nesutikome nė vieno motociklininko, tik matėme į griovius nuslydusių sunkvežimių.
Važiavimas tokiu keliu motociklais primena kelionę labai blogos kokybės, duobėtu asfaltuotu keliu. Šiomis vietovėmis žiemą važiavau ne kartą, tačiau tokios baisios dangos būklės nesu matęs. Tai tikras iššūkis tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems keliautojams, nes būtina ypatinga koncentracija. Net du vakarus iš eilės į nakvynės vietą atvažiavome jau sutemus, nes dėl nedidelio greičio neužtenka dienos valandų numatytiems atstumams įveikti“, – apie pirmuosius iššūkius pasakoja K. Mieliauskas.
Šiuo metu jis su pakeleiviais jau nuvažiavo apie 1300 km ir pasiekė Rovaniemį. Važiuojant greitkeliais šis atstumas būtų 500 km trumpesnis, tačiau tik važiuojant atokiais krašto keliais galima išbandyti tikrą vairavimą šiaurėje. Kaip ir kelerius pastaruosius metus, K. Mieliauskas važiuoja CFMOTO 800MT motociklu:
„Šis motociklas jau išbandytas žiemos sąlygomis, važiavimas juo yra komfortiškas. Kartu keliaujanti vokiečių pora važiuoja vienodais CFMOTO 450MT motociklais, taip pat specialiai paruoštais vairuoti žiemą. Airiai važiuoja Honda ir BMW motociklais, savo senais žirgais.“
Didysis šaltis
Motociklininkas K. Mieliauskas ne kartą pastebėjo, kad tikroji šiaurė prasideda nuo poliarinio rato, kurį jis kirto Rovaniemyje. „Ryte išvykstant į Rovaniemį jau buvo -17 laipsnių, vakarop atvažiavę į Rovaniemį radome -21, o naktį spaudė net – 30 laipsnių šalčio. Tad šaltis jau daro įtaką visomis prasmėmis, bet, aišku, šiauriau atlydžio nebuvo, todėl ledas geras, važiuoti galime stabiliau.
Bet dėl šalčio reikia daugiau sustojimų atsigerti šiltos arbatos, užkąsti, pasišildyti“, – sako jis.
Pasitaikė ir pirmoji saulėta diena, todėl visi keliautojai galėjo pasigrožėti šiaurės kraštams būdingais žiemiškais peizažais – retomis gyvenvietėmis, storu sniego sluoksniu apsnigtais medžiais ir begalinės erdvės pojūčiu.
Keliautojas šypsosi, kad sulaukė ir aplinkinių dėmesio: „Rovaniemyje suomiai į mus retai kada atkreipia dėmesį, bet turistai vaikšto aplink motociklus, smalsiai apžiūrinėja ir fotografuoja. Viskas suprantama, juk -21 laipsnis šalčio, todėl motociklai atrodo tikrai egzotiškai. O štai pakeliui pravažiuojant gyvenvietes ar degalines suomiai mojuoja, palaiko, jiems mūsų kelionė atrodo rimtas iššūkis – paprastai šiuo metų laiku motociklais ten niekas nevažinėja. Važiuoti tokiu keliu yra iššūkis ir man.“
Kaip keliautojui ir motociklininkui K. Mieliauskui ir jo pakeleiviams seksis pasiekti šiauriausią Europos tašką Nordkapą – skaitykite naujame pasakojime jau netrukus.
