- Koks buvo Jūsų kelias į transporto sektorių? Trumpai pristatykite savo įmonę.
- Logistikoje atsidūriau visai atsitiktinai. Tiesiog draugas pakvietė į šią sferą ir iš visai kitos veiklos srities perėjau į šią. Atėjau į įmonę „Kauno svoris“, kurią vėliau nupirko vokiečių grupė „Interspe Hamann Group“, o dar po kurio laiko ir šią įmonę perpirko „Rhenus logistics“.
Šiemet „Rhenus logistics“ švenčia 100 m. jubiliejų. Pirmoji veikla buvo transportavimas baržomis Reino upe. Rhenus lotyniškai ir reiškia Reinas. Įmonė nuo įkūrimo pradžios, jau šimtą metų užsiima logistikos veikla.
„Svoris“ yra pirmoji Lietuvoje privati logistikos įmonė, įkurta 1989 m. Iki 2003 m. ji buvo lietuviška. Tapusi „Rhenus svoris“ – smarkiai paaugo. Pabaltijo šalyse, įmonėje įvyko reorganizavimas. Anksčiau čia buvo trys nepriklausomi biurai, o dabar Lietuvoje yra operacijų centras, Latvijoje ir Estijoje – pardavimo biurai. Visos operacijos atliekamos Vilniaus regione.
- Esate tarptautinė kompanija. Kokius esminius privalumus ir trūkumus įžvelgiate esant didelės organizacijos dalimi?
- Daugumoje šalių yra „Rhenus“ ofisai, tiesioginiai kontaktai, tos įmonės žino, kad su mumis reikia dirbti. Tai daug lengviau.
Atsimenu, kai dar buvome lietuviška įmonė, tai reikėdavo ieškoti partnerių naujose rinkose. Ieškodavome, susirasdavome, dažniausiai tai būdavo nedidelės įmonė. Abi įmonės nepriklausomos ir žiūri kaip daugiau viena iš kitos užsidirbti. Po kurio laiko tą įmonę kažkas nuperka arba ji bankrutuoja ir vėl reikia ieškoti naujų partnerių. Dabar to nebėra.
Jeigu kažkurioje šalyje yra „Rhenus“, tai dirbame tik su jais. Jei nėra, tuomet ieškome naujų partnerių. Čia yra minusas – neturi tiek daug laisvės kaip norėtųsi. Jeigu pigiau gauni pinigų, tai už tai atiduodi gabalėlį laisvės.
Dar vienas pliusas, kad galima pasiskolinti pinigų iš įmonių grupės, kai tau jų reikia naujiems projektams . Tai padaryti paprasčiau nei banke. Nereikia įkeitimų, nereikia daug popierizmo, be to, ir palūkanos geresnės. Taip pat yra paruoštas partnerių tinklas.
Vilniaus viešojo logistikos centro perspektyvos - geros
- Prabėgo daugiau nei metai nuo to laiko kai gavote AEO sertifikatą. Įvertinkite jo teikiamą naudą? Ar jis atitiko lūkesčius?
- Labai didelė nauda. Eksporto procedūroms turime specialią sutartį su muitine. Nereikia kiekvieną kartą krovinio vežioti į muitinės postą. Prekes deklaruojame elektroniniu būdu ir laikome savo terminale esančioje muitinės zonoje. Muitinė turi nustatytą laiką, per kurį gali jas patikrinti. Priklausomai nuo prekių, jie tai daro arba ne. Šiai dienai vienareikšmiškai vertiname teigiamai. Mes kontroliuojame ir prižiūrime prekes, nes jei atvažiavusi muitinė ras kažką ne taip, tai tada nebebus gerai.
- Vilniaus viešasis logistikos centras (VLC). Ketinote į jį investuoti. Kokia situacija dabar? Kokios kuriamo logistikos centro perspektyvos Lietuvoje?
- Kol kas vidinę dokumentaciją tvarkosi pats VLC. Laukiame, kol jie pasibaigs savo procesus, kad būtų galima pereiti į antrąjį etapą: derybas, skaičiavimus ir visus kitus klausimus. Perspektyvos, manau, geros, nes pati idėja labai gera, viskas logiška ir teisinga. Jei pats centras normaliai susitvarkys, jei kaina bus protinga ir kiti dalykai gerai sureguliuoti, tai viskas bus gerai.
Europoj pavienių sandėlių nėra daug. Visi logistikos centrai renkasi parkuose. Mes Lietuvoj bandom atrasti tai, kas visur jau atrasta seniausiai.
Žinome, kad Jūsų grupės įmonės Vokietijoje bando ekologiškus vilkikus. Gal galite papasakoti plačiau. Ar būtų galima tikėtis artimiausiu metu ir Lietuvos keliuose išvysti hibridinius vilkikus?
„Rhenus logistcs“ daugiausiai renkasi „Mercedes“ vilkikus. Perkami vietiniams gabenimams skirti hibridiniai „Mercedes“. Pasižiūrėsime, kaip tie vilkikai eksploatuojasi, jei matysime ekonominę naudą, tai, manau, ir mes naudosime. Mes patys mašinų neperkam, bet jei reikės, šnekėsim su paslaugų tekėjais dėl tokio transporto įsigijimo.
- Koks apskritai Jūsų įmonės požiūris į supančią aplinką?
- Dalyvaujame socialiniuose projektuose. Atsisakėme popierinių sąskaitų, naudojame elektronines. Su kai kuriais klientais kilo dėl to problemų. Tarėmės su kiekvienu individualiai. Yra ir teisiniai dalykai. Pvz. Vokietijoje elektroninė sąskaita šiai dienai yra negalima. Prižiūrime aplinką, ofisą, atliekas rūšiuojame perdirbimui. Stengiamės ir transportą samdytis naujesnį, kuris automatiškai yra švaresnis.
Kas pripratę dirbti Rusijoje, į Vakarus tikrai nepasuks
- Naujos baudos vežėjams Rusijoje. Kaip Jūs matote šią situaciją?
- Kiekvienų metų pradžioje Rusija bando įvesti apribojimus kitų šalių vežėjams. Tai tęsiasi jau keletą metų. Ne tas, tai anas, bet kažką sugalvoja. Paprastai tai būna vasarį. Šiais metais pavėlavo gal truputį. Mano nuomone, „pasitampysim“ dar kurį laiką ir viskas baigsis. Rusijos vežėjai yra visiškai nepajėgūs patenkinti savo rinkos poreikių. Nėra Rusijoje galimybių apsitarnauti savo transportu. Man keista Rusijos politika, nes moka už tuos sprendimus tai Rusijos gavėjai. Rinkoje kainos ženkliai sukilo, transporto trūksta.
Tie, kas pripratę dirbti Rusijoje, į Vakarų tikrai nepasuks, nes Rusijoje yra visai kitos maržos , kitas darbas ir net stilius kitas. Manau, per porą savaičių kažkokioje formoje šitas spektaklis baigsis ir važiuosime visi toliau. Klausimas yra ne baudos, kurios iš esmės yra teisingos, bet kaip yra traktuojama. Yra trys aspektai: prekės kilmė, pardavimo šalis (sąskaitos šalis) ir pervežimo maršrutas. Visi šitie trys dalykai laisvai gali nesutapt. Leidimai turi būti žiūrimi pagal važtaraštį.
Manau, šitas triukšmas eilinį kartą praeis. Jeigu rusai nori saugoti savo rinką, tą reikia daryti protingai. Rusai turėtų, pirmiausiai, pažiūrėti į save. Kodėl jie negali konkuruoti su užsienio vežėjais? Jie būdami vietoje nenukonkuruoja kitų šalių vežėjų. Reiškia, kažkas blogai su jais pačiais. Reikia keisti darbo stilių, planuoti investicijas ar panašiai.
- Ekspeditorių licencijos. Kaip Jūs vertinate šį reikalavimą iš vežėjų pusės?
- Šitą diskusiją reikia pamiršti. ES ekspeditoriaus veikla nereglamentuojama ir nelicencijuojama. Tarkim, Lietuvoje padarys ekspeditoriaus licenciją, tai bet kas užregistruos firmą Rygoj ir dirbs toliau. Tai nieko nepakeis.
- Kokie didžiausi iššūkiai ir galimybės, Jūsų nuomone, laukia Lietuvos logistikos ir pervežimų verslo?
- Pirmas dalykas, reikia pripažinti, bet esam visiškai priklausomi nuo Rytų. Yra ir kitos rinkos, bet siūbavimai Rytuose daro didelę įtaką mūsų verslui. Santykiai su tomis valstybėmis ir stabilumas jose yra svarbu. Politikai nori parodyti priešą, bando kažką daryti, kovoti. Viskas gerai, nereikia nusileisti, bet žodžius pasirinkti irgi reikia.
Kitas dalykas – žmonių trūkumas. Savų neužteks turėsime laukti imigrantų. Čia nekalta nei vyriausybė nei kažkas. Mūsų tiesiog per mažai. Negali šalyje būti 90 proc. vairuotojų. Darbo jėgos truks ir bus didelis iššūkis priimti imigrantus.
Muitų sąjunga kol kas nėra veiksni
Galimybės – ekonomika atsigauna, rinkos šalia didžiulės, tik spėk dirbt. Prognozės vienareikšmiškos – augimas.
- Muitų sąjunga. Kaip ji pakeitė Jūsų įmonės darbą?
- Kol kas mums niekas nepasikeitė, nes ji neveikia. Prekės juda be sienos, žmonės taip pat. Bet negali Baltarusijoje pasidaryti importo ir įvežti prekes į Rusiją.
- Geležinkelio projektai į Rytų valstybes. Ar matote savo krovinius juose?
- Mūsų kroviniai tikrai galėtų važiuoti tais maršrutais, bet... Dalykas geras, bet šiandien dienai Rytų geležinkelių galimybės yra prastos. Kroviniai stovi mėnesiais. Daug neišspręstų klausimų. Didelis srautas galėtų būti su Kinija, bet ten problema su sienų perėjimu. Laivais plukdant per Europą yra lyg ir ilgiau, bet per Europa yra viskas aišku. Jei vieną dieną išplaukė ,tai žinai, kada, kur bus ir poros dienų paklaida galima prognozuoti krovinių judėjimą. Tie geležinkelių projektai yra labai geri, reikia juos tik gerai realizuoti, kad kroviniai nestovėtų. Šiai dienai kol kas to nėra.
