Asfaltas žmonijai buvo žinomas ir anksčiau. Jau VII–V a. pr. m. e. asfaltbetonio kelių danga naudota Babilone, tačiau vėliau iki XIX a. vidurio nebenaudota. Tuomet ir technologijų iš esmės nebuvo. Tiesiog tai buvo ištekliai, kurie buvo randami ir naudojami būtent keliams tiesti. Gamtinis asfaltas gana retas, jis susidaro iš negiliai esančios naftos išgaravus lengvosioms frakcijoms.
Koks svarbus asfaltas yra šiomis dienomis, turbūt net nereikia ir kalbėti. Pirmoji asfaltuota gatvė buvo nutiesta tais pačiais 1870 m. Niuarko mieste, Niu Džersio valstijoje. Tačiau tai nebuvo dabartinis asfalto atitikmuo, o tiksliau tai buvo tikrasis asfaltas, kuris yra kitoks, nei dabar naudojamas.
1900 m. buvo pradėtas naudoti asfaltas maišytas su skalda ir smėliu, kuris ir yra iš esmės dabar naudojamo asfalto pradininkas. Jį reiktų vadinti asfaltbetoniu.
Asfaltbetonio mišinį paprastai sudaro 3,5-9 proc. bitumo, skalda, atsijos, smėlis, mineraliniai milteliai.
Populiarėjant automobiliams 1907 m. buvo pradėta išgauti asfaltą pramoniniu būdu. Anksčiau buvo naudojamas tik natūralus asfaltas randamas gamtoje.
Antrasis pasaulinis karas stipriai prisidėjo prie asfalto tobulėjimo. Sunkiai karinei technikai, o ypač lėktuvams reikėjo tvirtos ir patikimos kelio dangos. Karo metais asfaltbetonio gamybos ir tiesimo technologijos padarė didžiulį šuolį.
8 praėjusio amžiaus dešimtmetyje, dėl išteklių trūkumo buvo pradėta sena asfaltą naudoti pakartotinai. Šiomis dienomis asfaltas yra populiariausia perdirbama medžiaga pasaulyje. Apie 100 mln. tonų seno asfalto kasmet yra panaudojama naujiems keliams tiesti.
