Asfaltas, kitaip bitumas, yra svarbus oro taršos šaltinis, ypač saulėtose ir karštose vietovėse. Vieno iš kenksmingų kietųjų dalelių tipo atžvilgiu, emisijos iš kelių asfalto ir stogų bitumo gali būti didesnė problema, nei visų benzininių ir dyzelinių mašinų emisijos.
Peeyush Khare iš Jeilio universiteto su kolegomis asfalto mėginius sudėjo į uždarą krosnį, kad galėtų detaliai ištirti jų emisijas. Bandiniai buvo veikiami temperatūromis nuo 40°C iki 200°C. Temperatūrai išaugus nuo 40°C iki 60°C, kas yra būdinga temperatūra Kalifornijoje vasarą, emisijos padvigubėjo.
Visi išskiriami teršalai buvo anglies junginiai, kurių molekulėse dažniausiai būna nuo 12 iki 25 anglies atomų.
„Daugelis šių komponentų linkę kondensuotis ir sureagavę atmosferoje, sudaryti antrinius organinius aerozolius“, – sako tyrimo bendraautorius Drew Gentner, irgi iš Jeilio universiteto.
Savo ruožtu, tai gali tęstis ir sudaryti mažas daleles, vadinamas PM2.5, kurios yra vienas iš pavojingiausių oro taršos tipų, veikiančių žmonių sveikatą.
Šias emisijas gali paskatinti ir asfaltą apšviečianti Saulės šviesa. Kontroliuojamomis sąlygomis emisijos dėl to padidėjo 300 procentų.
Benzininius ir dyzelinius automobilius keičiant elektromobiliams, transporto priemonių tarša mažėja.
Bet asfalto keliama tarša gali netgi padidėti, teigia tyrėjai. Tai sukelia auganti temperatūra, dėl kurios padidėja asfalto emisijos. „Didmiesčiuose temperatūra kils dėl klimato šiltėjimo ir miesto „šilumos salos“ efekto“, – sako D.Gentneris.
„Neteikiame jokių taršos politikos rekomendacijų“, – paaiškina D.Gentneris, pabrėždamas, kad būtina suprasti, kiek taršos asfaltas išskiria per visą savo tarnavimo laiką, ir kaip tai siejasi su kitais taršos šaltiniais.
Kaip bebūtų, jis nurodo vykstančius „vėsių kelių dangų“ tyrimus. Jos tiriamos kaip galimybė sumažinti perteklinį karštį užstatytose vietose. Tokios dangos taip pat galėtų sumažinti emisijas, neleisdamos taip įkaisti asfaltui, pažymi jis.
