Tačiau vos prieš keletą dienų Vokietijoje paskelbta studija teigia priešingai: gaminant elektromobilius į atmosferą išskiriamas didžiulis anglies dvideginio kiekis – skaičiuojant ir baterijų gamybos procesą, ir pačios elektros energijos. Tiesa, elektromobilių entuziastai apkaltino studijos autorius, kad jie atliko naftininkų užsakymą.
Kaip skelbia „The Brussels Times“, remdamasis Ifo universiteto studija, atlikta Vokietijoje, Miunchene, gaminant elektrinių automobilių baterijas labai svarbus vaidmuo vis dar tenka iškastiniam kurui, angliai.
Todėl, remiantis leidiniu, elektromobiliai, skaičiuojant ir jų baterijų gamybos procesą, išskiria į atmosferą 11–28 proc. daugiau anglies dvideginio nei dyzeliniai automobiliai per jų eksploatavimo laikotarpį. Anglies dvideginis išskiriamas į atmosferą ir gaminant elektrą, priduria studijos autoriai.
Jų teigimu, kasant litį, kobaltą ir manganą, norint pagaminti vieną „Tesla Model 3“ bateriją, į atmosferą patenka 11–15 tonų anglies dvideginio. Laikantis prielaidos, kad automobilis per 10 metų nuvažiuos nuvažiuos apie 150 tūkst. km, gaunamas vidurkis – 73–98 g/km.
Kita medalio pusė
Tačiau visiškai priešinga informacija dalijasi Aplinkos apsaugos institutas.
Instituto pranešime teigiama, kad jau dabar per visą savo gyvavimo ciklą tipiškas elektrinis automobilis Europoje gamina mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų, palyginti su benzinu ar dyzelinu varomais varikliais.
Gaminant elektromobilius išmetamieji teršalų paprastai išmetama daugiau, tačiau tai kur kas daugiau kompensuoja mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis, kai elektrinės transporto priemonės yra naudojamos, teigia Europos aplinkos agentūra praėjusių metų pabaigoje paviešintoje ataskaitoje apie elektrines transporto priemones, jų gyvavimo ciklą ir žiedinės ekonomikos perspektyvas.
Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, elektrinių transporto priemonių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atsižvelgiant į dabar ES naudojamas energijos rūšis ir visą transporto priemonės gyvavimo ciklą (nuo gamybos iki naudojimo pabaigos), yra apie 17–30 proc. mažesnis nei benzinu ir dyzelinu varomų automobilių išmetamų teršalų kiekis. Teigiama, kad ateityje tipinės elektrinės transporto priemonės taršos emisija per visą jos gyvavimo ciklą iki 2050 metų gali sumažėti bent 73 procentais.
Elektrinės transporto priemonės taip pat yra naudingos vietos oro kokybei, nes jų išmetamų teršalų kiekis keliuose yra nulinis. Tiesa, elektrinis transportas išmeta kietąsias daleles, nes, kaip ir kitos transporto priemonės, naudojasi keliais, turi padangas ir stabdžių kaladėles. Vis dėlto perėjimas prie elektrinių transporto priemonių mažina triukšmą, ypač miestuose, kuriuose automobilių greitis paprastai būna mažas, o eismas dažniausiai yra didelis.
Europos aplinkos agentūros ataskaitoje taip pat apžvelgiamas elektrinių automobilių poveikis klimato kaitai, oro kokybei, triukšmui ir ekosistemoms, palyginti su įprastiniais automobiliais.
Pasak ataskaitos, rezultatas, palyginti tradicinius automobilius su elektriniais, pastarajam transportui yra mažiau palankus, jei vertintume elektrinio transporto gamybos poveikį ekosistemoms ir naudojamas toksiškas medžiagas. Šiam poveikiui daugiausiai įtakos turi vario, nikelio ir kritinių žaliavų gavyba bei perdirbimas. Tačiau poveikis galėtų būti sumažintas taikant žiedinės ekonomikos metodą, skatinantį pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, ypač baterijų.
„Lietuvoje transporto priemonių tarša vis dar yra didelė, nes elektrinis transportas dar tik pradedamas naudoti ir jo naudojimo mastas yra ganėtinai mažas. Efektyviai įgyvendinus žiedinės ekonomikos principus galima aplinkos apsaugos rodiklius padaryti daug geresnius, t. y. užtikrinti, kad netinkamos eksploatacijai transporto priemonės būtų tvarkomos efektyviai, pakartotinai naudojamos ir toksiškos medžiagos būtų perdirbamos“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Naujausiais šios agentūros duomenimis, nuo 2014 metų transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ES auga. Preliminariais skaičiavimais, 2017 metais ES transporto išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 1990-aisiais, padidėjo 28 procentais.
Transporto sektorius ir toliau yra svarbus oro taršos šaltinis, ypač dėl kietųjų dalelių ir azoto dioksido, bei yra pagrindinis Europos aplinkos triukšmo šaltinis, apibendrina Europos aplinkos agentūra.
