Atnaujintos „Toyota Camry“ testas: ne įmantriausias, o racionaliausias pasirinkimas

Galbūt dabar „Toyota Camry“ būtų gerokai žinomesnė ir mieliau perkama, tačiau naujo tūkstantmečio pradžioje gamintojo sprendimas nutraukti vidutinės klasės sedano tiekimą į Europą turėjo rimtų padarinių. Europietiškų automobilių gamintojai dar labiau sutvirtino savo pozicijas, o anapus Atlanto išskirtiniu populiarumu besimėgavusi „Toyota Camry“, regis, į Europą sugrįžo tinkamiausiu metu.

Atnaujinta „Toyota Camry Hybrid“

+38

Elektrifikuotos jėgainės dabar yra „ant bangos“, o laiko patikrinta „Toyota“ hibridinė pavara turi užtektinai argumentų, kurie paskatintų pasirinkti ne visiems puikiai pažįstamą „Škoda“, o „Toyota Camry“. Tad dabar yra pats tinkamiausias metas paklausti – kas naujo?

Pokyčiai – subtilūs

Šį kartą turėsite pasiimti padidinamąjį stiklą, nes norint įžvelgti pokyčius automobilio išvaizdoje, jo tikrai reikės. Priėjus prie prieš tai gaminto ir atnaujinto modelio, prie jų turėsite praleisti bent keletą minučių, jog galėtumėte įvardinti bent porą akivaizdžių pokyčių.

Japoniškas sedanas vis dar turi priekinę dalį, kuri primena banginio burną, klasikinį sedano siluetą ir apskritai – atrodo kaip solidus, bet ilgai atmintyje neišliekantis ratuotis. Iš dalies, tai galima laikyti privalumu, nes kiek „Toyota“ vairuotojų svajoja apie išskirtinumą ir ekstravaganciją? Ko gero – vienetai.

Kita vertus, automobilio dizainas – subjektyvi tema. Vieniems net ir žymiausių Italijos dizainerių darbai gali atrodyti kaip kaliausės dideliame bulvių lauke, tad „Toyota Camry“ išvaizdą būtų galima vertinti kaip nuosaikią, neiššaukiančią, bet būdingą tik japoniškiems automobiliams.

Daugiau technologijų

Jeigu „Toyota Camry“ išvaizdai nebuvo suteikti pokyčiai apie kuriuos, galbūt, svajojote kažkurį sekmadienio vakarą žiūrėdami šimtą kartų rodytą veiksmo filmą, automobilio viduje atliktus pokyčius susidomėjusieji įvertins palankiau.

Nuo šiol visi atnaujinti modeliai gaus didesnį, geresnės raiškos multimedijos ekraną bei multimedijos programinę įrangą, kuri pagaliau palaiko „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ sąsajas. Nors šiais priedais bus galima naudotis tik telefoną prijungus per „USB“ lizdą, tačiau tai geriau negu nieko.

Technologijų papildymo sulaukė ir „Toyota Safety Sense“ saugos rinkinys. Dabar atnaujintuose modeliuose esančios saugos sistemos sugebės dienos metu aptikti priešais atvažiuojančią transporto priemonę bei padės išvengti susidūrimo sankryžoje. Pavyzdžiui, pastaroji pagalbinė sistema vairuotoją įspėja ir automatiškai stabdo, jei vairuotojas pasuka į kairę arba į dešinę prieš priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę arba pėsčiąjį, kuris po posūkio kerta kelią iš priešingos pusės.

Taip pat verta pažymėti, jog nuo šiol adaptyvi greičio palaikymo sistema turi dvi naudingas funkcijas. Pirmoji – esant poreikiui pritaiko važiavimo greitį pagal kelio ženklų rodomą greitį. Antroji – naudojant adaptyvią greičio palaikymo sistemą, ji automatiškai sumažina automobilio greitį prieš aštresnį posūkį. Pokyčiai nėra esminiai, tačiau tikrai sveikintini.

Jeigu technologiniai dalykai nėra jūsų prioritetų sąraše – keliaukime toliau ir susikoncentruokime į pačius svarbiausius dalykus. Pavyzdžiui? Bagažinę. Ji – amerikietiškai didelė, gili ir velniškai ilga. Jeigu, pavyzdžiui, dėl kažkokių neįvardijamų priežasčių būsite išvaryti iš priekinės keleivio sėdynės ir turėsite likusią kelionę įveikti gale, ir jeigu norėsite ką nors pasiimti iš bagažinės, atlenkę galinių sėdynių atlošą turėsite praktiškai įlipti į bagažinę ir nušliaužti iki jos galo.

Tiesą sakant, galinės sėdynės pasižymi išskirtine erdve. Ko gero, tai JAV rinkos ypatumai, dėl kurių mes, europiečiai, kiekvieną kartą maloniai stebimės, nes analogiški modeliai iš Europos suprojektuoti pagal kitokius reikalavimus.

Leidžiantys daugiau laiko už vairo, taip pat neliks nuskriausti. Čia – patogios, bet plokščios sėdynės. Užtektinai erdvės pečiams, kojoms ir ant pečių nešiojamiems kopūstams. Iki absoliučiai idealios vairavimo pozicijos trūksta tik galimybės sėdynę nuleisti maždaug porą centimetrų žemiau, bet tai – smulkmena.

Apskritai – „Toyota Camry“ nėra tas automobilis dėl kurio norisi rašyti romantišką ketureilį, nes nepaisant įmantriais vingiais papuoštos centrinės konsolės, japoniškame sedane nėra nei vieno įrenginio, kuriuo būtų sudėtinga naudotis. Ergonomika – stebėtinai pavyzdinė, technologijų pateikimas – taip pat nesudėtingai perprantamas, tačiau galutinis išpildymas atsilieka nuo europietiškų analogų.

Pavyzdžiui, prietaisų skydelio ir multimedijos grafinės sąsajos – kaip iš dviejų skirtingų automobilių. Automobilio viduje panaudotos medžiagos ir surinkimo kokybė, taip pat, nėra ta sritis, dėl kurios norėtųsi „Toyota Camry“ girti. Tikrai neprilygsta geriausiems, bet ir kelia šiokių tokių abejonių, ar po pusmečio, pavyzdžiui, durelių apdaila nepradės klibėti.

Vienas variklis, viena varančioji ašis

Verta pripažinti – europietiškų automobilių gamintojai kiekvieną iš mūsų pripratino prie versijų ir modifikacijų įvairovės. Tiesiog elementarus pavyzdys – „Volkswagen“ grupės gaminiai, kuriuos galima įsigyti su dyzeliniu, benzininiu ar hibridiniu varikliu, automatine ar mechanine transmisija, priekinių ar keturių varančiųjų ratų pavara. To „Toyota“ nesiūlo ir regis net neturi noro to daryti. Vietoje džiuginančios įvairovės gaunate vieną kėbulo tipą ir vieną variklio bei transmisijos kombinaciją. Kad tave kur.

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar „Toyota Camry“ siūlomas tik su hibridine pavara. Šios sistemos bendra galingumas siekia 218 arklio galių ir iki 100 km/val. automobiliui leidžia įsibėgėti per 8,3 sekundės ir pasiekti maksimalų 180 km/val. greitį. Atsižvelgiant į mašinos paskirtį – to daugeliui vairuotojų turėtų užtekti. Kita vertus, „Škoda Superb“, taip pat su 218 arklio galių išvystančia hibridine pavara, tą pačią užduotį įveikia 0,6 greičiau, net ir būdamas truputėlį sunkesnis už „Toyota Camry“.

Tiesmukose akceleracijos grumtynėse „Škoda“ akivaizdžiai būtų pranašesnis, bet „Toyota Camry“ niekada nebus traukos lenktynių dalyvis ir jis niekada nedalyvaus mėgėjiškose automobilių sporto varžybose. Ši „Toyota“ didžiąją dalį laiko praleis stovėdama ar vėžlišku greičiu judėdama spūstyse, ir tai ji darys naudodama elektros pavarą, tausodama kurą ir kiekvieno vairuotojo pinigus.

Kaip ir kiti „Toyota“ modeliai, turintys hibridinę jėgainę, taip ir „Camry“ reikalauja šios markės automobilius vairuoti kitaip ir tiesiog užmiršti „gazas-dugnas“ vairavimo manierą. Ne dėl to, jog „Camry“ nesugebėtų mikliau pasiekti norimą greitį, bet dėl to, jog bepakopė pavarų dėžė priverčia variklį ūžti nelyg dulkių siurblys. To galima išvengti atsargiau elgiantis su akceleratoriumi ir tiesiog žvelgiant į priekį, numatant kitų eismo dalyvių veiksmus ir tiesiog plaukiant pasroviui.

Didžiausias skirtumas tarp „Toyota Camry“ ir „Škoda Superb“ – pačios hibridinės pavaros veikimas. Jeigu vairuodami „Škoda“ didesnio skirtumo, palyginti su įprastu dyzeliniu ar benzininiu variantu, nepajusite, vairuojant „Toyota“ reikės perkrauti savo smegenis ir turėti užtektinai noro su ja susigyventi. „Toyota“ hibridinė pavara pareikalaus išmokti tam tikrų įpročių, jog kiekvienas galėtų hibridinę pavarą išnaudoti maksimaliai efektyviai. Vairuodami „Camry“ taip, kaip, pavyzdžiui, vairuotumėte „Superb“, anksčiau ar vėliau sau sukelsite tik didžiulį nepasitenkinimą.

Įtiks daugeliui

Net jeigu ir esate didžiausias pasaulio skeptikas, „Toyota Camry“ nebėra tas pats sedanas, kurį vairavote prieš 5 ar 10 metų. Jeigu šio modelio pirmtakai sugebėdavo sudaryti įspūdį, jog vairuojate ne automobilį, o jūros bangų talžomą valtį, ant naujos struktūros suprojektuota mašina elgiasi lyg būtų atvykusi iš europietiško automobilių gamintojo bandymo poligono.

„Toyota“ nebūtų „Toyota“, jeigu nedemonstruotų noro ignoruoti tam tikras naujoves, kurios leidžia pagerinti automobilio elgseną kelyje. „Toyota Camry“ neturi aktyvių (adaptyvių) amortizatorių ar kitų komponentų, kurie leistų sukurti automobilį su dvilype asmenybe. Vietoje to, priekinėje pakaboje turime „MacPherson“ kolonas, o gale – daugiasvirtę pakabą, ir pakabos nustatymus, kurie kardinaliai skiriasi nuo modelių, skirtų JAV rinkai.

Įsėdus į jau šeštos kartos modelį apima absoliučiai kitokie pojūčiai. Pirmoji maloni staigmena – vienu pirštu sukiojamas vairas leidžia automobilį valdyti preciziškai tiksliai. Antroji – stebėtinai šaunus pakabos balansas tarp patogumo dardant žvyrkeliu arba duobėtu keliu link modernaus kampuotų dėžučių kvartalo bei stabilumo norint važiuoti didesniu greičiu. Greitkelyje ar ten, kur šventa dvasia nemato.

Po tam tikro laiko net sunku patikėti, jog „Camry“ gali būti vienas iš tų automobilių, kurį būtų smagu vairuoti (aha, būtent!) ar netgi prilygti važiavimo savybėms „Mazda 6“ ar „Ford Mondeo“, kurie vidutinės klasės sedanų segmente siūlo daugiausiai malonių vairavimo pojūčių. Kad ir kaip skambiai tai skambėtų, bet dabar „Camry“ teiks daugiau džiaugsmo ne tada, kai pasieksite galutinį tikslą, bet kai bandysite jį pasiekti.

Norėdami įsitikinti, jog „Camry“ nėra tik vienadienis žavesio objektas, ieškojome kuo įvairesnių kelio ruožų, kurie leistų išryškinti automobilio pakabos silpnybes. Po keleto šimtų kilometrų išryškėjo tik viena problema – segmento geriausiems neprilygstanti garso izoliacija. Vėjo keliamas švilpavimas į automobilio vidų pradeda skverbtis pasiekus 110 km/val. greitį, tad galite įsivaizduoti kas dedasi rodyklei pakilus iki 130 km/val.

Patiks – ne visiems

Akivaizdu, jog „Toyota“ jau kurį laiką virė savo sultyse. Gebėdami pasiūlyti hibridinę pavarą praktiškai visuose modeliuose „Toyota“ iškovojo ne vieno vairuotojo simpatijas, bet pasirodžius kelioms realioms alternatyvoms, „Toyota Camry“ gyvenimas bus kaip niekada sunkus.

„Toyota Camry“ tikrai nebus tas automobilis apie kurį norėsis rašyti ketureilius. Į japonišką sedaną verta žiūrėti ne emocijų pripildytomis akimis, bet galvojant apie galimybę sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje.
Jeigu nejaučiate universalo kėbulo trūkumo arba diskomforto naudodamiesi „Toyota“ hibridine pavara, kam tada ieškoti alternatyvų ir papildomai apsikrauti?

Privalumai:

• Neįmantri išvaizda
• Interjere nėra galvą kvaršinančių įmantrybių
• Patogus ilgesnėje kelionėje
• Padorios kuro sąnaudos
• Gausi komforto įranga
• Potenciali išliekamoji vertė.

Trūkumai:

• Aerodinaminis triukšmas važiuojant didesniu greičiu
• Sėdynėms trūksta geresnio šoninio prilaikymo
• Dinamikos trūkumas
• Europietiški analogai siūlo kruopščiau surinktą interjerą
• Ribotos galimybės automobilį susikomplektuoti pagal savo norus. „Toyota“ leidžia pasirinkti tik spalvą, ratlankius ir įrangos lygį.