Taigi, ėmėme dėlioti argumentus už ir prieš. Abu sutarėme, kad vasaros pabaiga ir rudens pirmi mėnesiai – iš tiesų idealus laikas keliauti po pietų šalis. Tuomet gerokai, ypač nuo rugsėjo, sumažėja keliautojų, todėl ir keliai laisvesni, ir lankomi objektai mažiau apkrauti, ir daugelio paslaugų kainos mažesnės. Bet, matyt, svarbiausia, kad rudenį keliautojų jau nealina nepakeliama daugelio organizmui kaitra.
Saugumas
Sutarėme, kad pirmasis kriterijus renkantis kelionių automobilį – jo saugumas. Šiandien didelė dalis ir mažų, ir didelių automobilių saugumo bandymuose „užsidirba“ penkias žvaigždutes – užsirekomenduoja kaip saugūs. Tačiau reikia sutikti, kad prieš fizikos dėsnius nepapūsi.
Kad ir kaip gerai pasirodytų kelių mažylis saugumo testuose, didelis automobilis avarijos atveju bus saugesnis. Tai lemia jo masė – čia kaip imtynėse, sunkiasvorių niekada neleidžia galynėtis su lengvasvoriais, nes šie kovoje gali būti stipriai aplamdyti. Suprantama, kad dideliems automobiliams gaminti naudojamos rimtesnės metalo konstrukcijos, juose įmanoma sumontuoti daugiau saugumo įrangos. Be to, dideli tikri visureigiai, pvz., „Toyota Land Cruiser“ ar „SsangYong Rexton“, yra rėminės konstrukcijos, kuri ypatingai standi ir saugi avarijos atveju.
Kai reikia sutalpinti namus
Nuo to, kokie jūsų kelionės įpročiai ir tikslai, labai priklauso tinkamo automobilio dydis. Jei keliaujate dviese ir visas nakvynes planuojate viešbučiuose, t. y. nereikia pasiimti nei palapinės, nei kitos gamtoje būtinos įrangos, gal užteks net nedidelio manevringo miesto automobilio, pvz., „Suzuki Swift“, „Toyota Yaris“, ar kiek didesnio miesto visureigio, pvz., „Suzuki Vitara“, „Fiat 500X“ ir pan. Su tokiais automobiliais smagu manevruoti Europos senamiesčių labirintuose, lengviau parkuotis.
Tačiau su draugu vieningai sutarėme, kad gausesnės kompanijos ar šeimos atostogų mantos į juos nepavyks sutalpinti: minėtų miesto automobilių bagažinės talpa 265–375 litrai, o minėtų didžiųjų visureigių „Toyota Land Cruiser“ ar „SsangYong Rexton“ – po daugiau kaip 800 litrų.
Taip pat automobilio dydis lemia, kiek jame bus vietos ne tik priekyje sėdintiems, bet ir gale įsikūrusiems keleiviams. Suprantama, jei nenorima dešimtis valandų sėdėti įsirėmus keliais į priekines sėdynes, didieji automobiliai laimi vienareikšmiškai. Beje, juose, esant reikalui, dar yra ir atlenkiama trečia eilė sėdynių, kuriose gali tilpti 6-as ir 7-as keleiviai.
Kelionėse teko patirti ir nenumatytų atvejų, kai prisiklaidžiojus po gamtos grožybes nepavyko rasti nakvynės vietos. Talpiame automobilyje, pasirodo, galima nakvynei sutilpti net keturiems, tiesa, nediskutuojant apie komfortą. Tačiau bet kokiu atveju – lyjant lietui virš galvos buvo patikimas stogas, o naktį kalnuose atvėsus – galimybė pasišildyti „miegamąjį“.
Pravažumas
Aptardami šią temą gerokai susiginčijome. Draugas, teikiantis prioritetą civilizacijos pasiekimams ir kelionėse prioritetą skirdamas miestams bei čia randamiems malonumams, teigė, kad automobilio pravažumas kelionėse neturi reikšmės. Aišku, keturiais varomaisiais ratais automobilis yra saugesnis vairuoti net vasarą, pvz., lyjant smarkiam lietui, kai kelias tampa slidus it žiemą ar juose staigiai susiformuoja upės, vingiuotuose kalnų keliukuose su stačiomis įkalnėmis. Taip pat sutikome, kad visureigyje sėdima gerokai aukščiau nei paprastame automobilyje, todėl geresnis matomumas. Bet ir tiek, anot, jo, tos naudos iš visureigio.
Mano patirtis liudijo ką kita, nes prioritetą kelionėse teikiu gamtos grožybėms. Kadangi teko išmaišyti Norvegijos kalnus, Karpatus ir Alpes, tai pamokų patyriau įvairiausių. Norvegijos kalnų keliukais vairavau sedaną, kuris rodos pilvu vilkosi, o besiropšdamas į kalną neišvengė ant gruntinio keliuko nuriedėjusio akmens ir paliko duslintuvą. Kitąmet Austrijoje tas pats sedanas, bandydamas garsiuoju Alpių Grosgloknerio keliu pasiekti 2 570 m aukštį, turėjo praleisti smagesnius visureigius... Po šios patirties galutinai apsisprendžiau, kad mano kelionėms reikia pravažaus visureigio. Ir kitą vasarą po Korsikos kalnus jau drąsiai keliavome pasikinkę visais keturiais ratais varomą talpų visureigį.
Beje, drąsiųjų kelionėms svarbu ne tik 4x4 ratų sistema, bet ir automobilio prošvaisa – atstumas nuo kelio iki žemiausio kėbulo taško. Jei daugumos mažųjų automobilių prošvaisa yra tik 120 mm („Suzuki Swift 4x4“ turi „net“ 140 mm – savo klasėje vieną iš didžiausių), tai didžiųjų rėminių visureigių „Toyota Land Cruiser“ prošvaisa yra 220 mm, o „SsangYong Rexton“ – net 224 mm.
O jei keliaujate su nameliu ant ratų ar velkate priekabą su, pvz., kateriu ar jachta, minėti didieji visureigiai nepakeičiami, nes gali smagiai riedėti ir prisikabinę 3 000 kg sveriančią priekabą.
Kelionės kaina
Po tokio mano pasakojimo ir įrodymų, kad kelionėse automobilio pravažumas – svarbu, draugas nusprendė atsigriebti užvedęs kalbą apie kelionės išlaidas. Tačiau ir šis kriterijus, vertinant automobilio dydį kelionėse, nevienareikšmis.
Patirtis rodo, kad kelių mokesčiai ir keltų kaina paprastai yra lengvajam automobiliui, nesvarbu, jis didelis ar mažas. Keltuose dažniausiai nurodoma kaina „standartiniam automobiliui“, t. y. lengvajam be priekabos, bagažinės ar gale tvirtinamų dviračių, o taip pat dar gali būti pagal automobilio ilgį –iki 4 m, 4–5 m ir ilgesnis. Taigi, šie kriterijai vienodi bet kokio tipo lengvajam automobiliui.
Dėl kuro sąnaudų draugas turėjo daugiau šansų laimėti, bet ne viskas taip paprasta.
Keliaujant Lietuvoje mažuoju „Suzuki Swift 4x4 Hybrid“ vidutinės degalų sąnaudos, laikantis eismo taisyklių ir greitį viršijant tik lenkimo metu, sudarė 4,8 l/100 km. Dyzeliniai didieji visureigiai rajesni, bet išlaidos degalams didėja ne kartais. Pvz., gerokai pakrautas ir beveik 3 tonas sveriantis „SsangYong Rexton“ kelionėje, kai didesnę dalį sudarė greitkeliai, 100 km vidutiniškai „išgėrė“ 8,6 l. Tačiau tuos kelis papildomus litrus ir eurus visiškai kompensuoja patogumas, saugumas, talpumas ir važiavimo komfortas.
Kalbant apie komfortą, jo dideliame automobilyje rasime gerokai daugiau. Ir ne tik dėl erdvės. Tai paprastai ne tik komfortiškesnė pakaba, geresnė garso izoliacija, bet ir subtilesnė garso aparatūra, daugiau kišenėlių daiktams, bent dviejų zonų klimato kontrolė. O ir automobilių dizaineriai neslepia, kad dideliuose automobiliuose jiems daugiau galimybių pasireikšti, taigi, tokių automobilių interjeras paprastai stilingesnis ir malonesnis keliautojams.
Taigi, apibendrindami diskusiją su tam tikromis išlygomis sutarėme, kad ilgesnėms kelionėms gausesnei kompanijai ar šeimai didelis automobilis tinka labiau. O planuojantiems pasiekti atokesnius kampelius daugiau garantijų ir ramybės suteiks visais keturiais ratais varomas talpus visureigis.
