Temą siūlykite gazas@15min.lt
Juo labiau kad „Bolt“ savo programėlėje teigia, kad rūpinasi planetos išsaugojimu. Štai fragmentas:
Naujesnius automobilius vairuojantys taksistai praras užsakymus?
„Bolt“ pasiūlymas galimiems pavežėjams skamba taip:
„Vertindami bendrą automobilių amžiaus vidurkį Lietuvoje ir sulaukdami daugybės vairuotojų registracijų su šiek tiek senesniais automobiliais, pristatome naują Basic kategoriją, kurioje bus galima rasti senesnės gamybos automobilius. Ši kategorija startuoja nuo 2019.09.30 ir veiks Vilniuje bei Kaune.“
Pasak vairuotojo Daliaus, dėl tokio žingsnio visi, kas važinėja naujesniais automobiliais, nebeturės užsakymų.
„Arba naujesniais automobiliais savanoriškai važinėsite senesnių automobilių (Basic) kategorijoje... Kainų mažinimas, tik gražiai įpakuotas į pagalbos vairuojantiems senesnius automobilius popierėlį.
Beje, panašu, kad tiks ir dviduriai ar bent jau 4-viečiai kibirai (nes programėlėje nurodytos 3 keleiviams skirtos vietos). Studentai su Opel Kadet ir trečiu Golf galės vežiot keleivius... Pridedu nuotraukas, kokie automobiliai vežios keleivius“, – rašo Dalius socialiniame tinkle.
Kam pavežėjui arba taksistui reikalinga juoda izoliacinė juosta?
Be abejo, negalima visų senų automobilių vertinti vienodai. Tikrai yra ir tvarkingų paskutinius metus gyvenančių automobilių.
Negalima visų senų automobilių vertinti vienodai.
Pavyzdžiui, man teko naudotis tokių pavežėjų paslaugomis, kuriuos reikėtų slėpti nuo užsienio svečių per šimtą kilometrų.
Tarkime, atvažiuoja „Toyota Prius“, maždaug 2006 m. gamybos (antroji karta). Su dujomis. Prietaisų skydelyje dega visos įmanomos lemputės. Vairuotojas, paklaustas, kas nutiko, paaiškina: servise ką reikia pareguliavo, o kad nedegtų Check engine, planuoja atjungti tai, kas nebūtina.
Jau klajojančiu anekdotu tapo kita istorija. Koks greičiausias būdas užgesinti perspėjančią apie variklio klaidas lemputę? Ogi juoda izoliacinė juosta, kuria galima užklijuoti prietaisų skydelį.
R.Gabartas: pavėžėjimo idėja mutavo, taksi mažėja
Techninę apžiūrą atliekančių įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas teigia, kad Lietuvoje pavežėjai iš esmės niekuo nesiskiria nuo taksistų, tačiau jiems taikomi skirtingi kontrolės kriterijai:
„Vietoj to, kad dažniau ar rečiau kokiu nors maršrutu judantys automobilininkai priimtų bendrakeleivių (taip pasidalinant kelionės kaštus, sumažinant kelių apkrovą, taršą ir pan.), pavėžėjimas virto normalia komercine veikla.“
Lietuvoje dėl to, R.Gabarto teigimu, akivaizdžiai sumažėjo taksi: 2018 m. techninės apžiūros centruose jų apsilankė 5092, arba kone 1500 mažiau nei 2017 m. Tikėtina, kad šia veikla užsiimantys asmenys tiesiog pakeitė statusą ir tapo pavežėjais.
„Uber“ ir „Bolt“ savo interneto svetainėse nurodo, kad šiomis platformomis besinaudojantys asmenys gali keleivius vežioti ir itin senais automobiliais – atitinkamai pagamintais nuo 2000 m. ir 2003 m.). Todėl tokių paslaugų teikimui naudojamų automobilių vidutinis statistinis amžius Lietuvoje siekia 15,54 metų (bendras M1 klasės automobilių amžius 14,88). Techninės apžiūros centrus jie turi lankyti kas 6 mėnesius, priminė R.Gabartas.
Taksi automobiliuose – daugiau trūkumų nei asmeninės paskirties automobiliuose
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, patikros metu konvenciniams taksi automobiliams fiksuojamas „didelių trūkumų“ skaičius šiek tiek didesnis nei visų M1 klasės mašinų. TA iš pirmo karto įveikia 47 proc. taksi (bendras M1 vidurkis – kiek daugiau nei 52 proc.). Kita vertus, nemažai taksi į TA stotis vyksta kaip į diagnostikos centrą ir tvarko tik tuos techninius trūkumus, kuriuos nurodo kontrolieriai.
Vidutinis atsivežamų trūkumų skaičius – 1,95, o vertinant tik pirmuoju bandymu gavusių neigiamą TA kontrolierių išvadą – 3,7 didelio trūkumo vienam taksi automobiliui. Tai beveik dvigubai didesnis skaičius nei visų M1 klasės automobilių.
Pavežėjų automobiliai techninių apžiūrų metu nėra identifikuojami.
„Kadangi pavežėjų automobiliai iš esmės nėra niekaip identifikuojami, iš bendro lengvųjų automobilių srauto išskirti statistinius duomenis apie dažniausiai jiems fiksuojamus trūkumus techninės apžiūros metu neįmanoma. Duomenis apie tai, kam kurie automobiliai naudojami, turi savivaldybės, tačiau jos tokia informacija su TA centrais nesidalija“, – paaiškino Renaldas Gabartas.
„Transekstos“ atstovo nuomone, būtų logiška, jei pavėžėjimas, kuris yra tapęs tradiciniu verslu (kitaip tariant, taksi), būtų įvardijamas kaip komercinis keleivių gabenimas. Nes ši technika eksploatuojama taip pat intensyviai, kaip ir oficialūs taksi automobiliai. Todėl ir reikalavimai techninei būklei bei patikros intervalams turėtų būti vienodi.
Šie dalykai yra apibrėžti ES ir ET direktyvos 2014/454/ES nuostatomis. Dokumente nurodoma, kad komerciniais pagrindais keleivius gabenančių įmonių transporto patikros dažnis – ne rečiau kaip kas 12 mėnesių.
Katalizatorių ar DPF filtrų amputacija
Ne vienas specialistas interviu 15min yra įvardijęs, kad didžiausia viso Lietuvos autoparko problema – ne tiek amžius, kiek nesąžiningi vairuotojai, pašalinantys iš automobilio tai, kas trukdo važinėti senienomis „iki mirties“. Automobilių su „amputuotais“ filtrais bei katalizatoriais – daugybė. Todėl ir dega lemputės prietaisų skydeliuose.
„Pavežėjų automobiliai nėra išskiriami iš bendro M1 mašinų srauto, patvirtinti, jog būtent jie dažniausiai gudrauja inicijuodami katalizatorių ar DPF filtrų amputaciją, negalima“, – apibendrina Renaldas Gabartas.
Ar techninės apžiūros metu tikrinamas katalizatorius?
Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu katalizatoriai griežčiau pradėti tikrinti nuo 2013 m. kovo 1 d., įsigaliojus ES teisės aktams. Tai daroma TA kontrolieriams vizualiai apžiūrint automobilio išmetimo sistemą bei matuojant išmetamųjų dujų parametrus.
„Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais: jei transporto priemonė gimė jo neturėdama arba Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai su išoperuotais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų.
Nustačius, kad katalizatorius neveiksmingas ar pažeistas, jis turi būti pakeistas per išmetimo sistemos išardomųjų sujungimų vietas, nes šiam elementui remontas nėra numatytas“, – teigia bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Katalizatoriai išoperuoti tik 0,5 proc. atvejų?
Asociacijos „Transeksta“ duomenimis, tarp visų 2018-aisiais metais tikrintų lengvųjų (M1 klasės) automobilių buvo užfiksuoti 3503 atvejai, kai transporto priemonė neturėjo katalizatoriaus ar konstrukcija buvo pažeista/neveiksminga. Tai sudaro maždaug 0,5 proc. nuo visų į TA stotis atvykusių automobilių.
Nustatyti, ar išmetimo sistemos dalis su katalizatoriumi nėra laikinai „išsinuomota“, nėra net teorinių galimybių.
Nustačius šią problemą transporto priemonės valdytojas privalo pašalinti trūkumą – t.y. sumontuoti reikalavimus atitinkantį katalizatorių ir atvykti į pakartotinę patikrą. TA kontrolieriai neturi teisės imtis kokių nors kitų veiksmų.
Techninės apžiūros metu nustatyti, ar išmetimo sistemos dalis su katalizatoriumi nėra laikinai „išsinuomota“, nėra net teorinių galimybių. Nors katalizatorius ir turi savo identifikavimo numerį, jis nėra tiesiogiai susietas su konkrečiu automobiliu.
Kad šioje srityje sukasi nesąžininga veikla užsiimantys verslininkai, galima daryti prielaidą internete paieškojus informacijos apie katalizatorių „remontą“ – siūlančių tokias paslaugas iš tiesų yra pakankamai daug.
„Bolt“ vadovas: mūsų automobiliai jaunesni nei Lietuvos vidurkis
Tačiau grįžkime prie problemos, kurią iškėlė vairuotojas Deividas: kodėl „Bolt“ sukūrė atskirą profilį senesnių automobilių vairuotojams?
Andrius Pacevičius, įmonės vadovas Lietuvoje, 15min paaiškino, kad naujoji „Bolt“ pavėžėjimo paslaugų kategorija „Basic“ apima visiškai naujus bei senesnius, tačiau išskirtinio tipo automobilius, iki šiol nenaudotus kitose platformos kategorijose. Pasirinkę šią kategoriją, keleiviai gali išsikviesti itin mažo dydžio (pvz., „Honda Jazz“), taip pat ir visiškai naujus automobilius, taip pat net ir furgono tipo (pvz., „Renault Berlingo“) automobilius.
A.Pacevičiaus teigimu, vidutinis „Bolt“ kategorijos automobilių amžiaus vidurkis yra 12,19 metų. Taigi mažesnis už Lietuvos vidurkį (2018 m. – 14,87 metų).
„Bolt“ atstovas aiškina, kad į pigesnę kategoriją perkelia ir anksčiau pagrindinėje paslaugų kategorijoje veikusius senesnius automobilius.
„Pereinamuoju laikotarpiu šie automobiliai vis dar galės veikti abiejose kategorijose, tačiau netrukus tokia galimybė nebebus teikiama. Tai yra puikus stimulas pavežėjams atsinaujinti automobilius, nepatiriant ekonominių pasekmių. Visi be išimties Bolt platformoje vairuotojų naudojami automobiliai privalo turėti galiojančius privalomosios techninės automobilių apžiūros dokumentus.
Kiekvieną sykį sulaukę nepatenkinamo keleivio atsiliepimo dėl netinkamos kelionės metu naudoto automobilio kokybės, švaros ar išvaizdos, kviečiame automobilio vairuotoją papildomai transporto priemonės apžiūrai“, – aiškino A.Pacevičius ir pridūrė, kad keleivių saugumas yra įmonės prioritetas.
Slaptos automobilių patikros
15min susisiekė ir su kitomis taksi įmonėmis bei pavėžėjimo paslaugas teikiančiomis firmomis. Į klausimą, kokio amžiaus automobiliai dominuoja ir kokia jų techninė būklė, ar ji patikrinama pačios įmonės, atsakė ne visi.
„Opti Taxi“ atstovė Giedrė Plukienė informavo, kad standartiniai automobiliai deklaruojami ne senesni kaip 12 metų, tačiau yra retos išimtys ir senesniems automobiliams, jei jie ypač tvarkingi, atitinka aukštesnę nei ekonominę klasę (komfortabilūs, erdvūs), jų vairuotojai reprezentatyvūs. Kitų kategorijų automobiliai – naujesni.
Įmonė netgi atlieka slaptą savo automobilių kontrolę kelis kartus per savaitę – tam samdoma kita firma. Įtarus, kad automobilis gali būti techniškai netvarkingas, vairuotojo paskyra blokuojama, jis turi vykti į TA centrą ir savo lėšomis atlikti patikrą.
„eTaksi“ vadovas Andrius Norkaitis aiškina, kad vartotojai programėlėje gali rinktis, kokiu automobiliu (ir kokiu tarifu) jie nori važiuoti. Šiuo metu automobiliai yra suskirstyti į kategorijas pagal amžių: naujus iki 5 metų, vidutinius nuo 5 iki 12 metų ir senesnius kaip 12 metų.
„Registracijos metu kviečiame vairuotoją atvykti į mūsų biurą automobilio apžiūrai. Automobilių pasiskirstymas pagal amžių šiose grupėse procentine išraiška yra toks: 15 proc. nauji, 60 proc. vidutinio amžiaus ir 25 proc. senesni kaip 12 metų. Naujausi automobiliai registruojami eTAKSI sistemoje yra 2019 m. seniausi – nuo 2005 metų gamybos“, – aiškina vadovas.
Automobilių, aptarnaujančių eTAKSI keleivius, patikra vyksta du kartus per metus. Jei kuri nors automobilis neatitinka reikalavimų, vairuotojui yra stabdomas paslaugų teikimas iki tol, kol neatitikimai yra pašalinami. Taip pat po kiekvienos kelionės keleiviai vertina vairuotojus ir jų automobilius.
„Gavę keleivio skundą dėl techniškai ar vizualiai netvarkingo automobilio, kviečiame vairuotoją atvykti parodyti automobilį. Tęsti keleivių aptarnavimą toks vairuotojas gali tik susitvarkęs savo automobilį“, – aiškina A.Norkaitis.
Olga Demjaniuk, „Yandex Taxi“ atstovė, informavo, kad įmonė yra tik tarpininkė, dirbanti su vietiniais partneriais. O partneriai informavo, kad važinėja 7–8 metų automobiliais. „Yandex“ tikrina automobilių išvaizdą nuotoliniu būdu: automatizuota sistema prašo atsiųsti skirtingais rakursais nufotografuoto automobilio nuotraukas.
