Tikriausiai net ir tie, kurie nemėgsta elektromobilių, nesiginčys su tuo, kad keliuose tokie elektromobiliai oro taršos atžvilgiu yra geresnis pasirinkimas. Jie tiesiog neišmeta kenksmingų dujų, kaip tą daro, kad ir patys efektyviausi vidaus degimo variklį turintys automobiliai.
Tačiau dažnai girdime argumentą, kad „ei, kokia čia ekologija su tais elektromobiliais, jei jiems reikalingą energiją gamina anglimi kūrenamos elektrinės?“.
Ir toks klausimas yra visiškai racionalus. Nors pasaulyje nuolat auga atsinaujinančių energijos šaltinių apimtys ir jų pagaminamos energijos kiekis, bet dar tikrai ne vienoje šalyje aktyviai deginamos anglys. Kad ir toje pačioje Kinijoje ar mūsų pašonėje esančioje Lenkijoje.
Geriausia būtų, kad elektromobiliams reikalingą elektros energiją pagamintų atsinaujinantys energijos šaltiniai, tačiau akivaizdu, jog bent kol kas tą pasiekti pavyksta tikrai ne visada.
Tai gal tokiais atvejais elektromobiliai ir yra blogiau nei vidaus degimo variklį turintys automobiliai?
Mokslininkai iš Ekseterio, Kembridžo ir Nijmegeno (Nyderladai) nusprendė išsiaiškinti, kaip gi yra iš tikrųjų ir į savo tyrimus įtraukė įvairius faktorius, kad galutinis rezultatas pagaliau atspindėtų maksimaliai objektyvią situaciją.
Daugelyje šalių elektrinės transporto priemonės klimato atžvilgiu yra geresnis pasirinkimas.
Ir apibendrinus visus skaičiavimus, jų galutinis verdiktas yra toks: „nors ir yra keletas išimčių, daugelyje šalių elektrinės transporto priemonės klimato atžvilgiu yra geresnis pasirinkimas.“
Kaip mokslininkai priėjo prie tokios išvados?
Jie visą pasaulį suskirstė į 59 regionus. Buvo atsižvelgta į skirtingus energijos gamybos būdus ir taikomas technologijas, esamus ir būsimus skirtingų automobilių tipų emisijų išmetimų kiekius, visus automobilių gamybos ir tiekimo grandinės metu susidarančius emisijų kiekius bei atliekų perdirbimą.
Trumpai tariant, mokslininkai įvertino visus aspektus ir atliko vadinamąją būvio ciklo analizę.
Surinkę bei išanalizavę visus šiuos duomenis mokslininkai padarė išvadą, kad 95 proc. pasaulio vietų – 53 regionuose iš 59 – yra geriau naudoti elektromobilius ir jie į aplinką išmes mažiau teršalų nei vidaus degimo variklį turintys automobiliai.
Į šiuos 53 pasaulio regionus įeina didžioji dalis Europos, Kinija bei JAV. Teritorijos su milijardais gyventojų ir stipriai išvystyta pramone, energetika ir t.t.
Tyrėjai apskaičiavo, kad vidutinis elektromobilis per visą eksploatacijos laiką Švedijoje ir Prancūzijoje, kur daugiausiai energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir branduolinėse jėgainėse, išmeta 70 proc. mažiau teršalų nei vidaus degimo variklį turintys automobiliai.
Ir štai čia turime išimtį – Lenkiją. Joje absoliuti dauguma elektros energijos pagaminama deginant anglį ir šiuo atveju elektromobiliai tokio pranašumo prieš tradicinius automobilius neturi. Tačiau nepamirškime, kad daugumoje pasaulio vietų – ir toje pačioje Kinijoje, kur spėriai auga atsinaujinančios energijos gamybos apimtys – elektromobiliai aplinkai yra geresnis pasirinkimas. O ir kaip ilgai Lenkija laikysis įsikibusi anglimi kūrenamų elektrinių yra tik laiko klausimas.
Buvo nustatytas ir dar vienas įdomus dalykas
Mokslininkai tarpusavyje palygino elektra maitinamus buitinius šilumos siurblius su šildymo sistemomis, kurioms energiją tiekia iškastinis kuras.
Ir šiuo atveju nustatyta, kad elektra maitinami buitiniai šilumos siurbliai yra aplinkai kur kas geresnis pasirinkimas. Aplinkosauginiu požiūriu net 95 proc. pasaulio vietų toks namų šildymas yra geresnis.
Tyrėjai paskaičiavo, kad jei visame pasaulyje būtų naudojami tik elektra maitinami buitiniai šilumos siurbliai – iki 2050 metų pavyktų metinį pasaulinį CO2 išmetimų kiekį sumažinti net 0,8 gigatonomis. Šiuo metu tokį CO2 kiekį per metus išmeta Vokietija.
„Atsižvelgiant į gamybos metu išmetamą šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ir augantį energijos vartojimą tampa akivaizdu, kad be jokių dvejonių turėtume skatinti perėjimą prie elektra varomų transporto priemonių ir buitinių šilumos siurblių naudojimo“, – teigia tyrimo vadovas dr. Florianas Knoblachas.
Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „Nature Communications“.
