„Internete susiradau automobilį, sutariau dėl susitikimo Vilniuje. Iš pradžių prie „Big‘o“ susitarėm susitikt, bet jau būnant prie Vilniaus jis skambina, sako, kad truputį įkalęs yra, „mentai“ netoli, tai kažkokiuose kiemuose susitinkam“, – istoriją pasakoti pradėjo 13 tūkst. Lt praradęs Edvinas.
Linksmai nusiteikęs vaikinas teigė, kad pardavėjas Jonas buvęs labai nuoširdus. Jis daug pasakojo apie savo nuostabią šeimą, žmoną, turimus du vaikus. Vis tik parduodamas „Audi A4“ registruotas žmonos Linos vardu.
„Jis mane tikrai įtikino, kad žmonos mašina čia“, – panevėžietiška tarme neužsikirsdamas kalbėjo Edvinas. Jis taip puikiai viską pamena, kad gali susidaryti įspūdis, jog istorija įvyko vakar, nors iš tikrųjų – prieš savaitę.
„Jis mane tikrai įtikino, kad žmonos mašina čia“, – panevėžietiška tarme neužsikirsdamas kalbėjo Edvinas. Jis taip puikiai viską pamena, kad gali susidaryti įspūdis, jog istorija įvyko vakar, nors iš tikrųjų – prieš savaitę.
Pardavėjas Jonas iškart buvo pasirūpinęs pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje buvo užpildyti ne tik automobilio duomenys, bet ir savininkės Linos vardas, pavardė bei parašas. Tereikėjo tik įrašyti sutartą kainą bei užpildyti pirkėjo duomenis.
Edvinas prisiminė, kad pardavėjas prašė nerašyti visos automobilio kainos: „Rašom tik 6 tūkstančius, mokesčiai man po to ateis.“
Parvežimas namo ir „palikti“ dokumentai
Sutarus dėl automobilio pirkimo, užpildžius visus reikiamus dokumentus, Jonas paprašė naujojo automobilio savininko jį parvežti namo. „Palauk dešimt minučių, išnešiu aš tau dar brendžio butelį už tai, kad parvežei namo“, – tuomet sakė automobilio „pardavėjas“.
Edvinas prastovėjo gal 15 minučių ir pernelyg nesusidomėjęs atlygiu už paslaugą, pajudėjo namo. „Atsibodo laukt, išvažiavau“, – nedaugžodžiavo vaikinas.
Tačiau mieste, jau netoli automagistralės Vilnius-Panevėžys, Edvinas gavo SMS žinutę: „Palauk dar 5 minutes, tuoj išeisiu.“ Šviežiai įsigytu automobiliu besidžiaugdamas ir namo greičiau norintis grįžti panevėžietis sugrįžti neketino ir tą atrašė Jonui.
Netrukus sulaukė šio skambučio: „Palikau žmonos pažymėjimą mašinoj. Su žmona susipykom, būk žmogus, sugrįžk. Prie „Maximos“ palauksiu, tuo metu dar vaikui kažką nupirksiu, tau už degalus sumokėsiu“, – įtikinamai kalbėjo Jonas.
Edvinui grįžus, laukė staigmena. Prie parduotuvės jį pasitiko ne automobilį „pardavęs“ Jonas, o tikroji automobilio savininkė – Lina.
Kai jis pasakė „Taip, važiuosim, juk nusipirkom mašiną“, Linos veidas pabalo – juk ji nieko nepardavinėjo
„Aš jai duodu pažymėjimą, ji taip žiūri į mane ir sako „Tegul būna jis toj mašinoj“. Aš sakau, tai ką, nebereikia pažymėjimo? Ji klausia, o tai ką, važiuosi dar kažkur?“ – linksmai pasakojo laikinai 2006 m. laidos „Audi A4“ vairuotoju pabuvęs vaikinas.
Kai jis pasakė „taip, važiuosim, juk nusipirkom mašiną“, Linos veidas pabalo – ji nieko nepardavinėjo.
Draugystė internetu
Lina su Jonu susipažino pažinčių svetainėje internete. Mergina buvo su juo pažįstama vos porą savaičių, žinojo tik jo vardą, tačiau patikėjo automobilio raktelius su dokumentais. Jonas merginai pasakojo dirbantis autoservise ir įtikino, kad jos sidabrinei „Audi“ reikia keisti degalų siurblį. Jonas gali tuo pasirūpinti.
Lina pasitikėjo vyru, nors nežinojo nei jo pavardės, nei gyvenamosios vietos. Jonas vieną dieną patikino, kad automobilis sutvarkytas ir kad Linai jį vakare perduos jo draugas. Tas „draugas“ – automobilį prieš pusvalandį „nusipirkęs“ Edvinas.
Policijos pareigūnai pasakojo apie panašius apgavystės atvejus – nusikaltimų braižas panašus ir bylos bus susietos į vieną
„Atvažiavo policija, sako – automobilis priklauso savininkei, o mes pradedam tyrimą“, – be ką tik įsigyto automobilio likusio vaikino balse atsirado liūdna gaida.
Tyrimas vyksta, tačiau Edvinas – be 13 tūkst. litų ir be automobilio.
„Neskuba policija. Automobilyje nepaėmė net pirštų antspaudų, nors Jonas lietėsi visur. Sakė, kad sunku tą padaryti, o ir paėmus pirštų antspaudus vargu ar jie būtų policijos duomenų bazėje. Dar pirmadienį skambinau tyrėjai, ta sako, kad merginos net neapklausė“, – stebėjosi nukentėjusysis.
Edvino teigimu, policijos pareigūnai pasakojo apie panašius apgavystės atvejus – nusikaltimų braižas panašus ir bylos bus susietos į vieną.
Šansų atgauti pinigus nedaug. Tyrimą policijoje atliekantys specialistai pasakojo, kad tikimybė surasti apgaviką yra 50 proc., tačiau net ir surastas jis vargu ar galėtų grąžinti apgaule įgytus pinigus.
