Griežti aplinkosaugos reikalavimai dabar aktualesni komercinius krovinius gabenantiems vilkikams, kurie vyksta į užsienio šalis ir privalo atitikti mažesnes taršos normas. Tačiau patys naujausi lengvieji dyzeliniai automobiliai jau irgi turi gamykliškai įmontuotą specialų bakelį „AdBlue“ karbamido tirpalui, kuris padeda katalizatoriui išskaidyti kenksmingas medžiagas.
„Katalizatorius vertinamas dėl dviejų absoliučiai skirtingų priežasčių: pirma – sklandus jo darbas turi didelį teigiamą poveikį aplinkai. Iš kitos pusės, katalizatoriais domisi šešėlinė rinka dėl tauriųjų metalų sudėtyje ir vis dar tikrosios reikšmės neįvertina transporto priemonių savininkai, ieškodami būdų kaip sutaupyti juos išimant ar išjungiant. Deja, vilkikams tai gresia baudomis už taršą, o visais atvejais be išimties – tūkstantiniais nuostoliais sugadinus sistemą“, – sako „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis.
„AdBlue“ karbamido tirpalas azoto oksidus paverčia azotu ir vandeniu. Bet koks neleistinas įsikišimas į vadinamąją SCR (angl. Selective Catalytic Reduction) išmetimo sistemą ir bandymas trikdyti jos veikimą atleidžia transporto priemonės gamintoją nuo garantijų. Paprastai tai reiškia, kad tūkstantiniai sistemos gedimo nuostoliai taps asmenine finansine našta.
Transportas Lietuvoje yra vienas didžiausių taršos šaltinių. Šalies vežėjai aktyviai naujina savo vilkikų parką ir dauguma jų šiuo metu naudoja „AdBlue“, nes į Vakarų šalis šios sistemos neturintys senesni vilkikai neįleidžiami arba jiems taikomi labai dideli kelių mokesčiai.
„Mokslininkų vertinimu, katalizatorių diegimas vien JAV padėjo sumažinti kenksmingų anglies monoksido emisijų išmetimą apie 85 proc., tačiau tam, kad išmetamų teršalų mastas dar labiau sumažėtų, atitinkamos sistemos turi būti įdiegtos kuo plačiau.
Vairuotojams sunku susitapatinti su globaliomis problemomis, tačiau tiesa ta, kad šildymo sezono metu, kuomet prie bendros taršos prisideda dar ir kieto kuro kūrenimas, Lietuvoje matavimo stočių duomenys dažnai raudonuoja, signalizuodami apie prastą oro kokybę ten, kur gyvename ir dirbame“, – teigia degalinių tinklo atstovas.
Prie to neabejotinai prisideda faktas, jog didžioji dauguma lengvųjų automobilių Lietuvoje vis dar yra seni, vidutiniškai penkiolikos metų amžiaus. Be to, šalies vairuotojai didžiausias simpatijas rodo dyzelinu varomiems lengviesiems automobiliams. Vidutiniškai du iš trijų lengvųjų automobilių Lietuvoje vis dar yra varomi dyzelinu ir kol kas nepanašu, kad ši tendencija būtų linkusi keistis.
Griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams Vakarų Europoje, į Lietuvą gali plūstelėti dar didesnė banga gana naujų ir sąlyginai nebrangių, bet vis dar labai teršiančių aplinką dyzelinių automobilių. Juos dėl didėjančių mokesčių prancūzams ar vokiečiams išlaikyti kainuos vis brangiau, o vidinės rinkos tokio automobilio pardavimui tiesiog nebus. Be to, jau dabar įvedami ribojimai dyzeliniais automobiliais įvažiuoti į Berlyno ar Paryžiaus centrinę dalį ir tai paverčia juos mažiau patraukliais.
Europos aplinkos agentūra skelbia operatyvius duomenis apie oro kokybės indeksą Europoje ir leidžia patikrinti oro kokybę. Prasčiausia situacija paprastai susiklosto didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
