Miuncheno koncerno pažiba BMW E30 (gamintas 1982-1994 m.) bei atsakas iš tekančios saulės šalies „Nissan Silvia (S13)“ (gamintas 1988-1994 m.). Ieškosime atsakymo, kuris buvo savo laikmečio karaliumi ir kokia jų padėtis rinkoje yra šiandien.
Istorija
Automobilių pramonėje nėra tiek daug taip pat mylimų automobilių kaip bavarų pasididžiavimas BMW E30. Tikro vairuotojo automobilio etalonas – štai ką jums apie šį modelis pasakys dažnas BMW markės entuziastas.
Šiais laikais šį automobilį savo charakteristikomis jau lenkia net priekiu varomu „karšti“ hečbekai, o jauni žmonės vis dažniau svajoja apie erdvų padidinto pravažumo (SUV) automobilį. Tačiau prieš pusę amžiaus, jaunimas dar svajojo apie visai kitokius - sportiškus automobilius.
Tačiau prieš pusę amžiaus, jaunimas dar svajojo apie visai kitokius - sportiškus automobilius
1962 metais BMW pristatė naują „02 seriją“ – nedidelius coupe ir sedano tipo modelius. Juos pamilo tiek mėgėjiškai lenktyniaujantys, tiek ieškantys sportiško automobilio su keturiomis durimis. 1975 m. šį didžiulės sėkmės sulaukusį modelį pakeitė pirmoji trečios serijos BMW karta – E21. Jo paklausa vienu metu buvo taip išaugusi, jog koncerno gamyklos net nespėjo jų gaminti.
1976 m. BMW koncernas priėmė turbūt vieną geriausių sprendimų istorijoje. Iki tol pagrindiniu dizaineriu buvusį prancūzą Paulą Bracqą pakeitė Clausas Luthe. Naujai paskirtas dizaineris neilgai trukus pradėjo darbus prie BMW E30 modelio projektavimo. Tuo metu dar niekas negalėjo numatyti, kad C.Luthe neužilgo jau diktuos naujos kartos europietiškų automobilių dizaino kryptį. Dabar visi esame įpratę, kad šiuolaikiniai BMW automobiliai teikia didesnį ar mažesnį komfortą, tikimės iš jų prabangos. Tuo tarpu liaudyje dar „chuliganu“ vadintas automobilis buvo paskutinis bavarų modelis, kurį kuriant inžinieriams visų svarbiausia buvo sportiškumas ir jo su niekuo nebuvo bandoma derinti.
BMW E30 buvo paskutinis bavarų modelis, kurį kuriant inžinieriams visų svarbiausia buvo sportiškumas ir jo su niekuo nebuvo bandoma derinti
Valdymo savybės ir kiek įmanoma mažesnis norimas svoris nusvėrė visa kita. Kaip į tai reagavo pirkėjai? Jie jį karštai įsimylėjo. Myli net iki pat dabar.
O kas tuo metu vyko samurajų tėvynėje? Iš esmės teisingiau būtų BMW E30 lyginti su „Nissan Silvia S12“ modeliu, jie buvo kurti panašiu laikmečiu, tačiau bavarų gaminys buvo toks visus nustelbiantis, kad jį gamino net dvylika metų. Per tą laiką japonai sugebėjo išleisti dvi skirtingas „Silvia“ kartas. Ir tik antrasis buvo iš tiesų chuligano vertas konkurentas.
Projektuodami Europoje etalonu tapusiam BMW atsaką, japonai atsidūrė palankioje situacijoje, jie rinkoje turėjo aiškų orientyrą – dar neregėtą paklausą pasaulyje turintį BMW E30 modelį. Atrodytų paprasta: viskas ką tereikėjo padaryti – pasiūlyti tokį produktą, kuris būtų kuo nors pranašesnis. Tuo metu „Nissan“ kaip tik siekė įsitvirtinti sportiškų automobilių segmente. Lygiagrečiai buvo kuriamas praktiškai jau į japoniško superautomobilio kategoriją besilygiuojantis „Skyline“, vienu laipteliu žemiau buvusi nauja didelio ir galingo „300ZX“ modelio karta. O „S13“ turėjo būti žemiškesnis, į plačiausią entuziastų auditoriją orientuotas produktas.
Pagrindiniu šio modelio akcentu buvo pirmą kartą „Nissan“ pasiūlyta daugiasvirtė galinė pakaba, suteikusi Silvijai valdymo pranašumą prieš tuometinius konkurentus (įskaitant E30, šio tipo pakabą bavarai pradėjo montuoti tik į E36 modelį). Kitas ypatingai šiuos modelius išskyręs dalykas buvo variklių tipas. Jei BMW net į M3 versiją montavo keturių cilindrų, atmosferinį variklį, japonai pirmiausiai garsėjo turinčiais turbokompresorius. Ypač vertinamas kiek vėliau pasirodęs dviejų litrų darbinio tūrio „SR20DET“ agregatas.
Gamybos apimtys
Bet kuris bent kartą gyvenime nuvažiavęs į drifto varžybas bet kurioje Europos valstybėje turbūt pastebėjo, kad ten dominuoja vien BMW ir „Nissan“ automobiliai, tiesa, jų proporcijos itin skiriasi. Jei BMW E30 buvo pagaminta beveik 2.5 mln. vienetų, tai pasaulį išvydo net apie devynis kartus mažiau „S13 Silvijų“ (viso apie 300 000 vienetų). Jeigu įvertinsime vien tik kultinį modelį su „atsidarančiomis“ lempomis, jų konvejerį paliko dar mažiau, vos 165 tūkstančiai.
Jei BMW E30 buvo pagaminta beveik 2.5 mln. vienetų, tai pasaulį išvydo net apie devynis kartus mažiau „S13 Silvijų“ (viso apie 300 000 vienetų)
Panašios proporcijos matomos ir drifto dalyvių tarpe, „Nissan“ daug rečiau sutinkami, taip pat dėl retumo - jų dalys kur kas brangesnės. Įdomu tai, kad „Silvia S13“ (arba dar ten vadinta „180SX“) buvo taip mylima, kad gaminta Japonijoje iki pat 1998-ųjų. Lygiagrečiai su naujesne, „S14“ modelio karta.
Autosportas
Istorijoje nėra tokio BMW, kuris būtų laimėjęs daugiau lenktynių nei E30. Vokietijoje 1984 m. pradėjus organizuoti šalies kėbulinių automobilių žiedinių lenktynių čempionatą (DTM). Didžiausiam bavarų koncerno konkurentui atsisakius planų dalyvauti B grupės ralio varžybose ir pradėjus kurti savo kuklaus sedano sportinę versiją („Mercedes-Benz 190E 2.5-16 Cosworth“) dalyvavimui DTM. BMW stovykla privalėjo atsakyti tuo pačiu, tai buvo garbės reikalas. Taip sulaukėme BMW E30 M3 versijos. Galbūt garsiausio kada nors pagaminto žiedinio sportinio automobilio. Jis du kartus triumfavo DTM čempionate (1987 ir 1989 m.) ir 1987 m. pasaulio kėbulinių automobilių pirmenybėse.
M3 pirmiausiai buvo kurtas varžytis lenktynių trasose, o tik po to pritaikytas gatvei. Iš pradžių planuota, kad jų bus pagaminta tik 5000 vienetų (minimalus reikiamas skaičius homolagacijai), tačiau dėl didžiulio populiarumo jų pagaminta virš 17 000 vienetų.
M3 pirmiausiai buvo kurtas varžytis lenktynių trasose, o tik po to pritaikytas gatvei
Nors ir „Nissan Silvia S13“ niekada nepasižymėjo tokia pat šlovinga praeitimi žiedinėse lenktynėse, jis kaip ir BMW E30 konceptualiai buvo tarsi sutvertas kontroliuojamam slydimui (drifto varžyboms). „S13“ yra jau net legendomis Japonijoje apipintas modelis, kurio vairuotojai rinkdavosi nelegalioms lenktynėms siaurais, vingiuotais Japonijos kraštovaizdžiui įprastais kalnų keliukais („Touge“). O jei ir kas norėtų abejoti „Silvia“ tinkamumu žiedinėms lenktynės, būtina paminėti, kad Australijoje vykstančiose „World Time Attack Challenge“ varžybose stipriai modifikuotas, tačiau net ir po tiek metų šio automobilio kėbulą naudojantis automobilis 2016 ir 2017 m. pelnė greičiausio pasaulio kėbulinio automobilio karūną.
Dabartinė vertė
Šiuo metu aukščiausios komplektacijos ir gamykliniu galingiausiu 2.5 l darbinio tūrio varikliu BMW E30 kainos prasideda nuo 5000 eurų ir kyla iki 60 000 – 100 000 Eur už „M3“ versiją. 2020 m. buvo pasiektas rekordas – su vos 8000 km rida „BMW E30 M3“ buvo parduotas už rekordinius 250 000 dolerių.
Įvertinti dabartinę „Nissan S13“ rinkos vertę yra kur kas sunkiau. Tai vienas labiausiai modifikuotų automobilių pramonės istorijoje. Nuo kokios pinigų sumos prasideda jų kainos įvardinti labai sunku, kadangi dažnai už nedidelę sumą siūlomi modeliai yra itin stipriai korozijos paveiktais kėbulais. Maksimali suma už kolekcinius modelius su aiškia istorija ir itin maža rida gali siekti 20 000 – 30 000 Eur. Tuo tarpu driftui paruoštų sportinių „Silvijų“ kainos būna dar gerokai didesnės, priklausomai nuo modifikacijų.
Straipsnyje buvo panaudota medžiaga iš Kelionės Laiku Facebook puslapio.
