Autobuso vairuotojo Prano kabinoje: planšetė, trys veidrodžiai ir geležinė kantrybė

Šiuo metu Pranas vairuoja triašį autobusą „Solaris“, kurio ilgis – net 18 metrų. Todėl ir vadinasi „Urbino 18“. Tai – daugiau nei trijų automobilių ilgis.

„Tie, trumpesni, dviašiai – 12-os metrų ilgio“, – mirkteli Pranas man lyg senam bičiuliui pasakodamas apie vyriškas paslaptis. Kita vertus, taip – pokalbiai apie automobilius kartais moterų juk ir vadinami „vyriškomis paslaptimis“. Ir pažinties objektas šįkart ypatingas – ryškiai raudonas triašis autobusas, Pranui teikiantis daug džiaugsmo.

Jis tiesiog spinduliuoja, pasakodamas apie kiekvieną autobuso mazgą ar USB jungtį salone.

Jausmas sėdus prie vairo: sudėtingiau, nei vilkikas

Pirmiausia įsiprašau prisėsti prie vairo. Uždarose trasose esu vairavęs sunkvežimius bei milžiniškus kemperius, todėl ne dideli gabaritai iškart krito į akį, o kiti dalykai. Tarkime, autobuso plotis, žema prošvaisa (jis žemagrindis, važiuoja pro pat bortelius) ir didžiulė erdvė už vairuotojo nugaros. Vilkikuose ir sunkvežimiuose tikrai daugiau privatumo.

Iš esmės autobuso vairuotojo kabina pamažu tampa panaši į traukinio mašinisto ar net lėktuvo piloto. Jis turi žiūrėti ne tik į kelią, bet iškart į kokius tris-keturis objektus: prietaisų skydelį, tris veidrodėlius, planšetę. Žodžiu, nėra kada šaudyti varnų.

15min iliustr./Žurnalistas Žilvinas Pekarskas prie „Solaris“ autobuso vairo

Naujuose „Solaris“ autobusuose yra įrengtos išmanios kameros: priekyje, šone, gale ir dar kelios salone. Visų jų transliuojamą vaizdą Pranas (ar bet kuris kitas jo kolega) ir mato planšetėje. Vairuotojas turi galimybę pasirinkti, ką nori matyti. Tokiu būdu stebi ir šonines duris, ir pėsčiuosius, einančius už autobuso, ir keleivių elgesį salone.

Beje, priekinė kamera gali filmuoti iki 50 m prieš autobusą. Ši informacija labai praverčia, jei susidaro avarinė situacija ir vairuotojas privalo staigiai stabdyti autobusą. Nes, pasak Prano Tomoševičiaus, geras vairuotojas yra tas, kuris moka vežti sklandžiai – be staigių stabdymų ar akceleravimų. Kad keleiviai galėtų ramiai knygas skaityti ar naujienas telefonuose skaityti. Juk tam naujuose autobusuose ir įrengti įkrovos lizdai – dėl komforto.

Beje, naujuose „Solaris“ autobusuose veikia ir bevielis interneto ryšys. Taigi daugėja patogumo ne tik vairuotojams, bet ir keleiviams.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Autobuso vairuotojas Pranas

Labiausiai vairuotojo vietoje stebina ne planšetė ir ne sėdynė (tokia pat komfortabili „plaukiojanti“ montuojama ir vilkikuose), o dešinysis priekinis veidrodis, kuris atsikišęs toli į priekį. Neatsargiai manevruojant juo būtų galima nušienauti ir kokį kelio ženklą. Todėl autobuso vairavimas (ypač stotelių zonoje) šiek tiek primena sniego valytuvo – manevruoti reikia labai tiksliai, kad ko nors nenugriautum.

Kitas dalykas – vairo kolonėlė čia reguliuojama su visu prietaisų skydeliu! Fantastika! Taip lengva ir paprasta susireguliuoti vairavimo vietos dar niekad nebuvo.

Beje, pajudėti iš vietos šiuo autobusu taip pat lengva kaip bet kokiu lengvuoju automobiliu su automatine pavarų dėže. Net stabdžio nuspausti nereikia – tik paspaudi mygtuką D (Drive), atleidi rankinį stabdį, ir pirmyn.

Autobusai – labai patobulėję

Per tuos 38-erius metus miesto autobusai pasikeitė kardinaliai. Pranas pradėjo važinėti rusiškais LAZ-ais. Paskui trumpais „Ikarus“, vėliau ilgais.

„Galingi varikliai dabar sumontuoti, ne taip, kaip anksčiau, kai, autobusui kylant į kalną, jis judėdavo vėžlio greičiu apsipylęs dūmais. Tarkime, į Šeškinės kalną. Dabar montuojamas 240 kW dyzelinis variklis. Maksimalus techninis greitis – 79 km/val. Trumpesnė autobuso versija gali įsibėgėti iki 80 km/val.“, – dėsto Pranas. Jis prisimena, kad senųjų LAZ pavaros įsijungdavo ne iškart – tekdavo gerokai svirtį pamakaluoti. O dabar – jokių rūpesčių. Automatinės pavarų dėžės, pasak patyrusio vairuotojo, yra tikras gėris.

„Nebereikia tampyti pavarų. Jeigu dabartinėse spūstyse dar tektų vargti su ta svirtimi, mano amžiuje turbūt jau tektų į pensiją išeiti“, – sako Pranas Tomoševičius.

Trys ritualai kiekvieną rytą

Kiekvieną rytą Pranas ar jo kolegos, atėję prie autobuso, atlieka kelis svarbius ritualus. Pirmas dalykas – atsidaręs autobuso uodegoje esantį variklio dangtį, patikrina alyvos lygį. Tai – profesionalo bruožas.

Antras – prieš užvesdamas variklį, vairuotojas turi papūsti į alkostesterį. Jei jis rodo „nulį“, viskas gerai, galima važiuoti. Kitaip autobuso iš vietos nepajudinsi. To reikia keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti.

VIDEO: Autobuso vairuotojo kabina: svarbiausi mygtukai, prietaisai ir patobulinimai

Autobuso vairuotojo kabina: svarbiausi mygtukai, prietaisai ir patobulinimai

Audrius Gavėnas, Žilvinas Pekarskas

A juosta: ar ji skirta autobusams

Apie situaciją Vilniaus A juostose, skirtose visuomeniniam transportui, Pranas kalba su jam būdingu užsidegimu. Taip, tai yra problema.

„Jei įsibėgėji iki įprasto greičio A juosta, negali atsipalaiduoti. Nes bet kada į ją gali įlįsti automobilis, todėl gali tekti staigiai stabdyti. O keleiviams dėl to kiltų nepatogumų. A juostos, tiksliau, vairuotojų elgesys jose, yra problema. Norėčiau paprašyti, kad, važiuodami šalia A juostos, vairuotojai dažniau pažvelgtų į dešinį veidrodį. Vis dėlto aš vairuoju 25 t sveriantį autobusą. Jo greitai sustabdyti neįmanoma“, – šypsosi Pranas.

Bandomojo važiavimo pabaigoje jis dar parodo, kur paslėpti autobuso akumuliatoriai (kairėje, iškart už autobuso „armonika“ vadinamos jungties), kam reikalinga autobuso gale juodu stiklu atskirta kabina (joje slepiasi Euro 6 technologijos) ir kaip veikia hidraulinė autobuso pakaba.

Privažiavęs prie stotelės, vairuotojas turi galimybę pakelti arba nuleisti autobuso šoną (žiūr. filmuotą medžiagą) ir netgi išskleisti specialų trapą, skirtą nuvažiuoti neįgaliųjų vežimėliams.