Po 15min straipsnio, kad dėl ne vietoje stovėjusio BMW autobuso vairuotoja negalėjo pravažiuoti pėsčiųjų perėjos, kuri įrengta su saugumo salele Taikos gatvėje, redakciją pasiekė ir daugiau viešojo transporto vairuotojų skundų.
Plačiau skaitykite čia: Dėl palikto BMW pravažiuoti negalėjusi autobuso vairuotoja išgirdo siūlymą sukti į priešpriešinę juostą
Kviečia ir triskart per dieną
„Vilniaus viešajame transporte“ dirbantis Darius B. (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad į tą pačią Taikos gatvę kartais tenka policiją kviesti ir po tris kartus per dieną.
„Nuolat skambiname policijai, nes negalime pravažiuoti, – skundėsi vairuotojas. – Kartą sustojau, nes į stotelę įvažiuoti buvo neįmanoma. Paskambinau policijai, atvažiavo, ratą padarė ir išvažiavo. Skambinu 112, sakau – laukiu policijos, o man atsako, kad policija jau buvo, ten viskas tvarkoje. O juk aš vietoje stoviu.“
Autobuso vairuotojas sakė skambinąs kiekvieną dieną, nes Taikos gatvė Justiniškėse, Žvėryno žiedas užstatyti automobiliais būna nuolat. Tačiau esą pareigūnai atkreipia dėmesį tik tada, jeigu jiems pirštu parodoma į konkretų automobilį.
Nežinau, kodėl jie nenori protokolų rašyti. Vieną kartą nubaustų ir tų mašinų vairuotojai susimąstytų.
„Jeigu neišlipi iš autobuso, jie pravažiuoja aplink ir viskas. Taikos g. viešojo transporto vairuotojai jau dantimis griežia, nes pravažiuoti neįmanoma. O policijos pareigūnai mums siūlo važiuoti prieš eismą. Bet jeigu kas nufilmuos, tai gausim baudą juk! Kartą, kai negalėjau pravažiuoti, policininkai man pasakė – arba važiuosite per ištisinę juostą, arba surašysime protokolą, kad nepaklusote policijos reikalavimams. Tai kam tada reikalingos kelių eismo taisyklės?“ – piktinosi vairuotojas Darius.
Priminė policijai KET
Jam nepatinka ir priekaištai, kad esą tai autobusų vairuotojai neišmano kelių eismo taisyklių, nors juk visi žino, kad A juostomis gali važiuoti tik viešasis transportas su nedidelėmis išimtimis, o stovėti jose negali niekas.
„O patruliai aiškina, kad tai galima, kol netrukdo eismui. Parašiau Grašiui (Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys – red. past.) skundą, tai gavau atsakymą, kad pažeidimų policija nepadarė – jie juk atvažiavo. Atvažiavo, bet aš šešis kartus skambinau 112! Nežinau, kodėl jie nenori protokolų rašyti. Vieną kartą nubaustų ir tų mašinų vairuotojai susimąstytų“, – tikino jis.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovės Julijos Samorokovskajos teigimu, sostinės policija iš gyventojų gauna nemažai pranešimų dėl KET pažeidimų Vilniaus mieste (transporto priemonių pastatymas neleistinoje vietoje, kai jis trukdo judėti kitoms transporto priemonėms yra KET pažeidimas).
Priverstinis nuvežimas yra taikomas tik išskirtiniais atvejais ir tik nesant jokios galimybės patraukti transporto priemonę į kitą saugią vietą.
„Gyvenamųjų namų rajonuose dėl parkavimo vietų trūkumo vairuotojai neretai pažeidžia KET reikalavimus palikdami automobilius tam neskirtose vietose. Kai viešojo transporto vairuotojai praneša policijai apie eismui trukdančias transporto priemones – pareigūnai siekdami greičiau išspręsti judėjimo klausimą kaip įmanoma greičiau nustato transporto priemonės savininką ir įpareigoja jį patraukti transporto priemonę, taip pat esant pagrindui surašo vairuotojui AN protokolą“, – teigė atstovė.
Vis dėlto sostinės policija tvirtina negalinti teigti, kad tokie pranešimai yra labai dažni ir tai didelė problema: „Vairuotojai tampa vis sąmoningesni ir transporto priemones stato tinkamai. Priverstinis nuvežimas yra taikomas tik išskirtiniais atvejais ir tik nesant jokios galimybės patraukti (perstatyti) transporto priemonę į kitą saugią vietą (teisės aktų numatyta tvarka) ir policijos pareigūnų priimamas kiekvienu atveju individualiai.“
Tenka kompensuoti žalą
Neįtikina autobuso vairuotojų ir argumentai dėl perpildytų kiemų, kuriuose gyventojai ne visada randa vietos savo mašinai. Darius teigė Justiniškėse galintis pats parodyti vietų, kur palikti mašiną galima net atvažiavus vėlai vakare ir ji netrukdys viešojo transporto eismui. Tačiau visi nori palikti savo automobilį kuo arčiau namų durų.
„Mūsų parke per mėnesį sudaužyti 5 autobusai, vairuotojai išrašyta 2 tūkst. eurų sąskaita už remonto išlaidas. Kodėl turi kentėti vairuotojai?“ – kalbėjo vairuotojas.
Vairuotojai sako nesijaučiantys kalti dėl kai kurių avarijų, jos esą ir įvyksta dėl to, kad pakelės pristatytos automobilių, pro kuriuos sunku pravažiuoti neužkabinus.
Skatiname vairuotojus kritiškai įvertinti, ar kliūtis yra apvažiuojama, ir esant bent menkiausiai abejonei, nerizikuoti važiuoti, o kreiptis į policiją.
VVT Eismo organizavimo departamento Saugaus eismo skyriaus vadovas Tadeušas Lavrynovičius tvirtina, kad vairuotojai privalo atlyginti tik tą jų vairuojamai transporto priemonei padarytą žalą, kuri kilo dėl jų pačių kaltės. O kiekvienas eismo įvykis yra nagrinėjamas individualiai, siekiant nustatyti tiek žalos dydį, tiek eismo įvykio kaltininką.
„Pastebėjus važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusią kliūtį, pavyzdžiui, eismą trikdantį automobilį, skatiname vairuotojus kritiškai įvertinti, ar kliūtis yra apvažiuojama, ir esant bent menkiausiai abejonei, nerizikuoti važiuoti, o kreiptis į policiją, kuri turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl eismą trikdančių automobilių patraukimo.
Visos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ transporto priemonės yra draustos civilinės atsakomybės draudimu. Kasko draudimas turimoms viešojo transporto priemonėms galioja tik nuo visiško jų sunaikinimo“, – teigė T.Lavrynovičius.
Ne daugiau nei alga
Pasak VVT darbuotojų profesinės sąjungos lyderio Algirdo Markevičiaus, Darbo kodeksas numato, jog darbuotojai privalo kompensuoti žalą, kurią netyčiniu būdu padaro bendrovei. Tačiau bent jau šiaip profsąjungai priklausantys VVT darbuotojai yra pasirašę kolektyvinę sutartį, kurioje kalba sukasi ir apie žalos kompensavimą.
„Kolektyvinė sutartis apdraudžia profesinės sąjungos narius nuo didesnių žalų išmokėjimo. Joje labai aiškiai pabrėžta, kad, nežiūrint į žalos dydį, profesinės sąjungos turi atlyginti žalą bendrovei ne didesnę nei jo vidutinis darbo užmokestis, gaunamas į rankas“, – sakė A.Markevičius.
Jeigu žala siekia ir 15 tūkst. eurų, bet vairuotojas gauna į rankas 750 eurų, tiek jis ir atlygins žalos VVT avarijos atveju.
Tad jeigu žala siekia ir 15 tūkst. eurų, bet vairuotojas gauna į rankas 750 eurų, tiek jis ir atlygins žalos VVT. Be to, tokiais atvejais vairuotojai turi teisę kreiptis į kvalifikacinę komisiją ir jeigu jis neturi administracinių nuobaudų, žalos atlyginimo suma paprastai dar sumažinama perpus.
Smulkios avarijos išties neretai nutinka dėl ne vietoje paliktų automobilių, pripažino A.Markevičius ir dar kartą paragino vairuotojus labai atidžiai įvertinti kiekvieną konkretų atvejį – jeigu vietos pravažiuoti palikta per mažai, jie neturėtų rizikuoti.
