Nors gaisrų priežastys gana įvairios – nuo tyčinio padegimo iki laukinių graužikų ar kačių išdaigų – dažniausiai kibirkštis įsižiebia dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Dar labiau tai būdinga besikeičiant orams. „ERGO Insurance“ Lietuvoje trejų metų duomenimis, rudenį fiksuojama ketvirtadaliu, o pavasarį net 40 proc. daugiau transporto gaisrų nei vasarą.
Draudikų teigimu, šiemet per pirmus devynis mėnesius užfiksuota apie 30 užsiliepsnojusių transporto priemonių – kiek mažiau nei ankstesniais metais, tačiau paprastai tokių nelaimių kiek padaugėja suprastėjus orams ir temperatūrai nusiritus žemiau nulio laipsnių.
„Automobilį dažniau pavyksta išgelbėti, jei gaisras įsižiebia šalia esant vairuotojui – dėl stabdžių gedimo, laiku nepastebėjus nuleistos padangos arba bandant automobilį užvesti. Žinoma, didžiausios žalos fiksuojamos tada, kai automobilis užsidega stovėdamas – retai kada pavyksta dūmus ar liepsną sustabdyti laiku“, – sako Audrius Pilčicas, „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse. Pasak jo, stovintys automobiliai užsidega dėl elektros gedimų, neprofesionaliai sumontuotos dujų įrangos, taip pat pasitaiko ir laidus graužiančių gyvūnų arba automobilio viduje besišildančių kačių. Neapsieinama ir be piktavalių rankų – pasitaiko automobilių padegimų.
„ERGO Insurance“ Lietuvoje trejų metų duomenimis, trečdalis automobilių gaisrų atneša didesnę nei 10 tūkst. litų žalą – dažniausiai tokiu atveju tolesnė automobilio eksploatacija yra neįmanoma. Deja, žalų administravimo ekspertai savo praktikoje sutinka ir didesnių transporto gaisrų – kai nuo vieno automobilio įsiliepsnoja ir kiti. Toks įvykis šiais metais buvo užfiksuotas Kaune – šiais atvejais skaičiuojamos du, tris ar daugiau kartų didesnės žalos.
Tai, kad liepsnojantis automobilis – ne juokai, o reali grėsmė aplinkiniams automobiliams bei žmonėms, spalio 18-ąją galėjo įsitikinti kelių Vilniaus Karoliniškių mikrorajono daugiabučių gyventojai. Tylų šeštadienio rytą kieme nugriaudėjo stiprus sprogimas, į dangų ėmė kilti kelių metrų aukščio liepsna, o virš daugiaaukščių pastatų iškilo juodų dūmų debesis.
„Nors mūsų iškviesti gaisrininkai atvyko per kelias minutes, iš automobilio liko tik apdegęs kėbulas. Sprogimo būta tokio smarkaus, kad buvo pažadinti visi kaimynai – todėl ir spėjo laiku patraukti šalia stovėjusius automobilius“, – pasakojo sostinės V.Vaitkaus gatvės gyventoja Vidmantė.
„ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo ekspertai primena, kad kiekviename automobilyje privalo būti veikiantis 2 litrų gesintuvas, tačiau pagrindiniu ginklu su automobilių gaisrais įvardija jų prevenciją.
„Vairuotojai turėtų nuolat rūpintis savo automobilio technine būkle ir jį tinkamai prižiūrėti. Norint apsisaugoti nuo gaisro, būtina pasitelkti profesionalus. Darbai su elektra ar dujine įranga neturėtų būti atliekami pačių vairuotojų“, – primena A. Pilčicas.
Šiais metais vidutinė po transporto gaisrų „ERGO Insurance“ Lietuvoje išmokėta žala sudarė 12 tūkst. litų, o didžiausia siekė 50 tūkst. Iš viso per trejus metus bendrovė kompensavo apie 1,6 mln. litų transporto gaisrų metu patirtų žalų.
