Kiekvienas vairuotojas, ypač vairuojantis standartinį automobilį, apsipratęs su juo, pajunta galios trūkumą. Juk būna, kai norisi staigiai, užtikrintai ir saugiai aplenkti kitą lėčiau važiuojantį automobilį, nebūti stabdžiu pajudant nuo šviesoforo. Galiausiai išlėkti padūkti lenktynių trasoje ar kokiose mėgėjiškose varžybose. Tikiu, kad skaitytojai savo žvėriukus žadina atsakingai, trasose. O ten didesnė galia kasdienėms transporto priemonėms nekliudytų.
Sumanėme patikrinti, ar veikia liaudiški galios didinimo būdai, nereikalaujantys nei didelių techninių žinių ir įgūdžių, nei didelio biudžeto.
Bandomasis triušis – skaitytojo Justino 1995 metų BMW 320i. Antrasis automobilis jo garaže, skirtas būtent mėgėjiškiems pasivažinėjimams ir mėgėjų varžyboms Kačerginės „Nemuno žiede“, Kazlų Rūdoje ar kitose panašiose uždarose erdvėse. Pats tas daiktas eksperimentui, kuriam erdvę ir įrangą suteikė „1nsane Chip Tuning“ dirbtuvės, kuriose įrengtas visų varančiųjų ratų automobiliams pritaikytas galios matavimo stendas.
Bandomasis BMW – standartinis, galinių ratų varomas sedanas, kurio 2 litrų variklis pasiekia 150 AG ir 190 Nm sukimo momentą. Na, bent jau pasiekė, kai buvo naujas. Per 21 metus keli arkliai pabėgo, bet galios matavimas rodo, kad variklis vis dar geros būklės: 146,6 AG ir 189,6 Nm.
Viso gero, technine apžiūra
Pirmasis galios didinimo metodas labai liaudiškas – katalizatoriaus išpjovimas. Tai įrenginys išmetimo sistemoje, kuris mažina kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip azoto oksidas, angliavandenilis ar azoto monoksidas, išmetimą į aplinką. Katalizatorius suaktyvina jų oksidaciją arba deoksidaciją, tad šios medžiagos virsta anglies dvideginiu, azotu ir vandeniliu. Kenksmingų išmetamųjų dujų kiekis sumažėja iki minimumo. Bet išmetamosios dujos turi pereiti per jas stabdančius keraminį korėtą bloką arba metalo lakštus. Dėl to mažėja variklio galia. Kiek? Labai minimaliai.
Išpjovus katalizatorių BMW variklio galia padidėjo vos 0,6 AG. Daugiau, 6 Nm, padidėjo sukimo momentas. Lašas ežere. Neapsimoka? Na, katalizatoriaus išpjovimas kainavo 15 eurų. Bet katalizatoriuje yra tauriųjų metalų: platinos, paladžio, radžio. Visos iš katalizatoriaus iškratytos šiukšlės vertos apie 70 eurų. Nepradėkite per anksti svajoti apie pelną: automobilis be katalizatoriaus burzgia daug garsiau, apie komfortiškas keliones galima pamiršti; jis daug labiau teršia aplinką; be katalizatoriaus jūsų automobilis yra techniškai netvarkingas, taigi teks pamiršti apie techninę apžiūrą.
Lengvesnis kvėpavimas
Justui jos nelabai ir reikia, šis projektas nebus naudojamas kasdienėms kelionėms į darbą ar sodą, taigi išsidirbinėti galima toliau.
Standartinį oro filtrą pakeičiame sportiniu „Pipercross“ produktu. Jis kainuoja 24 eurus, yra plonesnis, retesnis, leis varikliui įsiurbti daugiau oro. Tai duoda 2 AG ir 0,6 Nm. Be katalizatoriaus ir su sportiniu oro filtru turime 149,2 AG ir 196 Nm. Jau šis tas. Be to, visa sekunde pagreitėjo variklio sukimas nuo žemų apsukų iki ribotuvo.
Toks sportinis filtras – pats tas sportui. Tik važinėti gatvėse nelabai tinka. Jis ne toks tankus kaip standartinis oro filtras, dėl to praleidžia ne tik daugiau oro, bet ir dulkių, kurios kemša įsiurbimo sistemą, gali net patekti į variklį. Kasdienei eksploatacijai netinka.
Netinka ir kūginis sportinis oro filtras. Tokie filtrai yra išoriniai, jungiami tiesiai prie oro įsiurbimo vamzdžio. Palyginti su įprastu filtru, jų pralaidumas orui gali būti didesnis net dvigubai. Bandome Simota firmos uretaninį filtrą. Jį jungiame tiesiai prie oro įsiurbimo vamzdžio. Rezultatas: 148,2 AG ir 189 Nm. Galia padidėjo dvigubai mažiau, o sukimo momentas netgi sumažėjo.
Dėl prastesnių rezultatų galime kaltinti tik save, kad kūginį filtrą sumontavome mėgėjiškai. Jam reikia šalto oro, jis turi būti atskirtas nuo karščiu alsuojančių detalių. Galiausiai kūginiam filtrui reikia oro, taigi iki jo reikia išvesti papildomus ortakius. Taip jis į įsiurbimo sistemą įsiurbs dar daugiau kelio šiukšlių. Sportinį oro filtrą geriau naudoti sporte.
Pigios modifikacijos baigiasi. Metas imtis cheminių burtų: įvairių galią didinančių skysčių. Bent jau taip deklaruoja du variklio alyvai ir degalams skirti priedai.
Gal pridės priedai?
Pirmasis: „Wynn‘s Super Charge“ alyvos priedas, kainuojantis 6 eurus. Etiketė skelbia, kad jis pagerina variklyje esančios alyvos klampumo indeksą ir taip padidina galią bei ekonomiją. Dėl ekonomijos nieko negalime pasakyti, bet kalbant apie galią – tai melagystė.
Iš jau pasiektų 149 AG ir 196 Nm, į variklį įpylus šio priedo, liko vos 145,9 AG ir 188,8 Nm. Dar mažiau nei turėjome iki eksperimento! Norint grįžti prie buvusio geriausio galios matavimo rezultato, reikėtų pakeisti variklio alyvą. Tai jau perlipa eksperimento biudžeto ribas, tad situaciją gal kiek pagerins „High Gear“ degalų priedas.
150 ml pakuotė, kurios pakanka vienam degalų bakui, kainavo 3,70 euro. Tai degalų sistemos detonaciją stabdantis priedas. Ant pakuotės rašoma, kad iš žibalo ir naftos distiliatų sudarytas skystis didina degalų degimo efektyvumą, automobilio galią ir dinamiškumą, net išvalo dervingas nuodegas iš karbiuratorių purkštukų ir vožtuvų.
Keista, bet šis degimą gerinantis skystis nedega. Tikimės, kad tai dar vienas bevertis placebas varikliui. Bet klystame. Susiteliuškavus šiam skysčiui degalų bake galios matavimo stendas parodė tokius skaičius: 146,3 AG ir 192,8 Nm. Veikia!
Taigi teoriškai, jeigu nebūtume alyvos priedo pylę į variklį, jau turėtume 149,6 AG ir 200 Nm. Liaudiškais ir pigiais metodais per dieną galią būtume padidinę 3 AG ir 11 Nm. Ar tokie rezultatai verti tų kelių eurų ir valandų darbo?
Vargiai. Rezultatui lenktynių trasoje daug daugiau naudos duos geros padangos, nei keli arkliai, daugiau sekundžių sutaupys patobulinti įgūdžiai, nei tuzinas papildomų niutonų. Gatvėje tokį galios skirtumą pajusti beveik neįmanoma, priešingai, nei stipriai padidėjusį variklio urzgimą.
Verdiktas: taip, papildomos galios už simbolišką kainą galima gauti. Tačiau ar verta, spręskite patys. O gal žinote kitų nebrangių, bet efektyvių galios didinimo metodų? Pasiūlykite mums. Pabandysime.
