Kondicionavimo sistema padidina kelionės patogumą ir saugumą. Karštomis dienomis vairuotojas mažiau pavargsta nuo karščio ir gali geriau susikoncentravęs stebėti eismo sąlygas. Važiuojant uždarytais langais automobilyje yra tyliau. Rudenį ir žiemą nerasoja langai, o tai užtikrina geresnį matomumą. Be to, ir keleiviai būna kur kas ramesni, ypač vaikai. Tereikia atsiminti, kad temperatūros skirtumas automobilio išorėje ir viduje nebūtų per daug didelis, nes galima peršalti.
Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šerėjus pastebi, kad kondicionierius turi ir trūkumų. Jam veikiant, didėja degalų sąnaudos, o elektriniuose automobiliuose smarkiai sumažėja nuvažiuojamas atstumas, nes naudojama pagrindinės baterijos energija.
„Kondicionierių taip pat reikia tinkamai prižiūrėti – mažiausiai kartą per metus būtina patikrinti sistemos sandarumą ir dezinfekuoti, kad ji netaptų grybelių, pelėsių ir kitų alergenų šaltiniu. Ankstyvas gedimo diagnozavimas taip pat leidžia sumažinti remonto kainą. Kartą per du metus būtina pakeisti ir filtrą sausintuvą. Taip pat būtina papildyti šaldalo (dujų) ir su juo sistemoje cirkuliuojančios kondicionieriaus kompresorių tepančios mineralinės alyvos“, – aiškina M.Šerėjus.
Kokie elementai sudaro automobilio kondicionavimo sistemą?
Vienas pagrindinių kondicionavimo sistemos elementų – kompresorius, užtikrinantis šaldalo cirkuliaciją sistemoje. Automobiliuose su benzininiais ir dyzeliniais varikliais jis varomas juostinio diržo, perduodančio pavarą iš alkūninio veleno skriemulio. Elektriniuose automobiliuose ir kai kuriuose hibridiniuose automobiliuose kompresorius turi atskirą elektros variklį, maitinamą iš baterijos.
„Kiti kondicionavimo sistemos elementai: filtras sausintuvas, sulaikantis dujose esančią drėgmę, kondicionieriaus radiatorius, dar vadinamas kondensatoriumi, sumontuotas automobilio priekyje, šalia standartinio radiatoriaus. Taip pat garintuvas, sumontuotas po prietaisų skydeliu, šaldalas (dujos) ir mineralinė alyva“, – sistemos elementus vardija M.Šerėjus.
Vertėtų paminėti ir visos sistemos valdymo bloką, prijungtą prie CAN magistralės ir komforto kompiuterio, bei išsiplėtimo vožtuvą arba slopinimo sklendę, kurie reguliuoja, kiek šaldalo turi patekti į garintuvą – tai leidžia nustatyti į saloną patenkančio oro temperatūrą.
Pasak Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovo, kondicionavimo sistema glaudžiai susijusi standartine automobilio ventiliacijos sistema. Kaip tai veikia praktikoje?
„Juostinis diržas arba elektrinis variklis pradeda varyti kondicionieriaus kompresorių. Kompresorius įsiurbia garų būsenos šaldalą ir jį suslegia, todėl pakyla jo slėgis ir temperatūra. Kondensatoriuje (radiatoriuje) dujos atšaldomos ir virsta skysčiu. Tada dujos pereina per sausintuvą, kuris sulaiko drėgmę ir teršalus, o išsiplėtimo vožtuve dujos išsiplečia ir ataušta“, – paaiškina M.Šerėjus.
Kokia turi būti tinkama kondicionieriaus sistemos diagnostika?
M.Šerėjaus teigimu, jeigu pastebėjote, kad sumažėjo jūsų kondicionavimo sistemos našumas, pavyzdžiui, nustatote norimą temperatūrą, tačiau padidėja degalų sąnaudos, o į saloną plūsta šiltas oras, ar įjungus kondicionavimo sistemą rasoja langai ir iš ventiliacijos grotelių sklinda nemalonus pelėsių kvapas, būtinai ieškokite, kas sukėlė šiuos gedimus.
„Kartais, pastebėjus tam tikrus gedimus, pakanka pašalinti nesandarumą, papildyti šaldalo, dezinfekuoti automobilio saloną ozonu arba pakeisti juostinį diržą. Tačiau vien to gali ir neužtekti. Esant rimtiems gedimams, būtina, kad mechanikas atliktų ir išsamią kondicionavimo sistemos diagnostiką“, – sako M.Šerėjus.
Autoservise, atlikdami diagnostinę patikrą, specialistai įvertins sistemos veikimą, valdymą ir triukšmo lygį, patikrins salono ir sausintuvo filtrą. Taip pat pamatuos temperatūrą prie išėjimo angų ir palygins ją su gamykliniais parametrais, patikrins kondicionieriaus radiatoriaus, ventiliatoriaus, kompresoriaus, jo sankabos, juostinio diržo saugiklių ir elektros laidų veikimą.
