Kol plovyklos džiaugiasi vis didėjančiu klientų skaičiumi, aplinkosaugininkai stengiasi gėdindami viešai ar net iki 600 Eur siekiančiomis baudomis perauklėti gamtai kenkiančius vairuotojus. Ilgus metus šių drausminimo priemonių nepaisęs ir dabar kaimyno įspėtas Lazdynų gyventojas kreipėsi į 15min, siekdamas išsiaiškinti, ar savo kieme savarankiškai besirūpindamas automobilio švara neprisidarys nemalonumų.
Kaimynas grasina įskųsti
Keletą dešimtmečių viename seniausių sostinės mikrorajonų draugiškai gyvenę kaimynai iškasė karo kirvį, o kovos priemone pasirinko baudas už automobilio plovimą tam nepritaikytose vietose. Į žurnalistus kreipęsis Andrejus (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) klausė, ar iš tiesų net ir privačiame kieme negali elgtis kaip tinkamas ir privalo paisyti nustatytų taisyklių.
„Lazdynuose mums priklauso dalis namo ir kiemo. Visada automobilius plaudavome savo kieme. Tačiau, pradėjus konfliktuoti su kaimynu, jis įspėjo, kad įskųs, nors nesijaučiu darąs ką nors blogo. Juk kiemas mano. Kokią teisę kas nors turi aiškinti, kur plauti automobilį?“ – klausė Andrejus.
Mums priklauso dalis namo ir kiemo. Visada automobilius plaudavome savo kieme.
Nors vyrai iš pradžių nesutarė dėl bendro įvažiavimo į kiemą, po kurio laiko ginčas pasisuko kita linkme. Šios istorijos herojus neneigia, kad neretai pats švarina automobilį, tačiau tuoj pat skuba teisintis, jog daug cheminių priemonių tam nenaudoja, nes nutuokia apie žalą gamtai. „Nepasakosiu, kad esu šventas ir rūpinuosi tik gamta, bet savo kiemo teršti taip pat nenoriu. Viskas, ką naudoju – specialus šampūnas, kuris, net ir patekęs į dirvą, vargu ar labai jai pakenks, nes yra skiedžiamas vandeniu. O daugiau – tik švariai išsiurbiu automobilį, ir viskas“, – teisinosi skaitytojas.
Aplinkosaugininkai stengiasi net 600 Eur siekiančiomis baudomis perauklėti nepataisomai gamtai kenkiančius vairuotojus.
Pasiteiravus, kodėl nesinaudoja automobilių plovyklų paslaugomis, pašnekovas tik gūžtelėjo pečiais: „Taip daugelis elgiasi nuo seno. Gal pigiau. Nežinau.“
Dažniausiai kaimynus skundžia jų kaimynai
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis pastebėjo, jog dažniausiai gaunami skundai dėl automobilio plovimo tam nepritaikytose vietose yra kaimynų ginčų rezultatas. Tačiau automobilio plauti negalima ne tik daugiabučių, bet ir privačių namų kiemuose. Tvarkymo švaros taisyklės, kurios galioja visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, draudžia plauti automobilius ir gatvėse, parkuose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų ir kitose tam nepritaikytose vietose. Kita vertus, jei vieta, kurioje plaunamas automobilis, bus tam pritaikyta, jokių problemų nekils.
„Tiesą sakant, tokių skundų pastaruoju metu gauname retai. Gal tik penkis per metus, nors tikslios statistikos nėra, o ir tikslingų patikrinimų neorganizuojame. Mieste nuolatos patruliuojantys darbuotojai gali pastebėti šį nusižengimą, tačiau tai itin reti atvejai. Kartais būna, kad kaimynas kaimyną privačiuose namuose kažko nepasidalijus skundžia. Tuomet skundai pasitelkiami santykių aiškinimuisi ir tai būna akivaizdu“, – sakė specialistas.
Automobilio plauti negalima ne tik daugiabučių, bet ir privačių namų kiemuose.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse už šį nusižengimą numatyta ir nemaža bauda – net iki 600 Eur. Tačiau pirmąkart nusižengęs tvarkai, jei nėra kitų įstatyme numatytų aplinkybių, tik įspėjamas.
Kenkia viskam, kas gyva
Tačiau priežastis, kodėl automobilius draudžiama plauti bet kur, labai aiški. „Svarbiausia čia yra tai, kas nuplaunama. Ant automobilio nusėda dulkės, pavasarį gausiai žydinčių medžių žiedadulkės, ratuose – kelio purvas, o transporto priemonės apačioje dar kaupiasi ir tepalų ar benzino priemaišos. Pastarieji komponentai bet kokioje aplinkoje yra visiškai nepageidautini, o gamtai – akivaizdžiai kenksmingi“, – aiškino Valstybinio mokslo tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorius prof. habil. dr. Vincas Būda.
Kiemuose, kuriuose yra įrengta lietaus kanalizacija, visos nuoplovos patenka į ją, o vėliau į valymo įrenginius. Papildomą apkrovą gavę įrenginiai gali praleisti nepakankamai išvalytas nuotekas į vandens telkinius. Daugiausia žalos automobilio plovimo metu viskam, kas gyva, padaro naftos produktai – tepalai ir benzinas. „Yra ir kita medalio pusė. Didelė miestų problema – oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, dulkėmis, kurias geriausia pašalinti ne tik šluojant, bet ir nuplaunant kiemo dangą. Jei tokiame kieme plaunamas tik automobilio kėbulas ir jei žinoma, jog plovimas nesukels taršos naftos produktais, kartu bus praplauta ir kiemo dangos dalis – sumažės oro tarša kietomis dalelėmis.“
Žalos automobilio plovimo metu viskam, kas gyva, padaro naftos produktai – tepalai ir benzinas.
Profesoriui pritarė ir Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas. „Žala yra daroma ne tik gamtai, bet ir žmonėms. Po kurio laiko automobilių stabdžių kaladėlių dulkės ir kitos nuo kėbulo nuplautos smulkios dalelės, jei vanduo nepatenka į lietaus nuotekų sistemą ir išdžiūsta, gali pakilti į orą ir padidinti bendrą dulkėtumą, kuris apsunkina kvėpavimą“, – kalbėjo E.Greimas.
Tačiau mokslininkai vienareikšmiško atsakymo, per kiek laiko automobilio plovimas negrįžtamai pakenkia aplinkai, duoti negalėjo. Anot jų, daug kas priklauso nuo to, kiek yra užterštas automobilis. Galima tik daryti prielaidą, kad, kartą per savaitę plaunant automobilį vienoje vietoje ir leidžiant vandeniui skverbtis į gruntą, neigiamas poveikis aplinkai turėtų būti juntamas po 1–2 m.
Abu pašnekovai vienbalsiai rekomendavo savo transporto priemones patikėti plovykloms, kurios ne tik turi taršos leidimus, bet ir specialiai plovimui pritaikytas nuotekų sistemas. Tad nenuostabu, kad apie 10 proc. plovyklos kaštų yra skiriama valymo įrenginiams, tokiems kaip smėlio ir purvo kaupyklos ir naftos gaudyklės.
Rūpinasi naujesniais automobiliais
Kol ekologai sunerimę stebi nuo chemijos kenčiančią gamtą, automobilių plovyklos skaičiuoja vis augantį pelną. Kaip pastebi valymo įmonės „Švaros broliai“ Automobilių švaros departamento direktorius Naurimas Gringis, per pastaruosius 10 m. Vilniuje ir jo apylinkėse padaugėjo naujesnių automobilių, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ir jų priežiūrai.
„Pastebiu vis ryškėjančią tendenciją. Žmonės ne tik labiau rūpinasi savo automobiliais, bet ir taupo laiką, todėl svarbia tapo plovyklos vieta ir paslaugos suteikimo greitis. Dėl šios priežasties ir atsirado bekontaktės savitarnos bei tunelinės plovyklos, kurios per vieną valandą gali nuplauti daugiau nei 100 automobilių“, – atskleidė N.Gringis.
Apie 10 proc. plovyklos kaštų yra skiriama valymo įrenginiams.
Plovyklos atstovas pasakojo, kad savitarnos plovyklose daugėja pasirenkančiųjų kėbulo padengimą vašku, tunelinėse plovyklose išaugo kilimėlių valymo paslaugos poreikis, o norinčių gauti nepriekaištingai rankiniu būdu išvalytą automobilį švaros centre bent po keletą procentų daugėja kasdien. Tiesa, žiemą aktualiausias būna automobilio išorės plovimas, o pavasarį lietuviai paprastai pageidauja išvalyti visą automobilį, pradedant kelio apnašų pašalinimu, baigiant kėbulo poliravimu.
Kitos valymo įmonės – „Plaunu pats“ – direktorius Saulius Povilėnas taip pat pastebėjo, kad prieš 10–20 m. buvo įprasta automobilį plauti ne tik kieme, bet tai daryti tik 2–3 kartus per metus. Buvo populiarus ir variklio plovimas. Šiandien vairuotojas savo automobilį plauna gerokai dažniau, o variklio plovimas tapo retenybe dėl pasikeitusio mechanizmo ir elektronikos.
Plovyklų tik daugės
S.Povilėno nuomone, automobilių plovyklų netolimoje ateityje turėtų tik daugėti. Tam įtaką padarys gyventojų poreikis automobilį nusiplauti kuo arčiau namų. „Teisingai naudojamos profesionalios priemonės padeda apsaugoti automobilio paviršių nuo aplinkos poveikio, ilgiau išlaiko spalvą ryškią. Tačiau dar vienas svarbus privalumas žmonėms visada bus galimybė automobiliu pasirūpinti kuo arčiau namų“, – sakė S.Povilėnas.
Tai, kad vietų, kuriose bus galima pasirūpinti savo transporto priemonės švara, tik daugės, pastebėjo ir vienos Kaune įsikūrusios automobilių plovyklos vadybininkas Dainius Ignatavičius.
„Jaučiame vis didėjančius ir augančius klientų poreikius, todėl logiška manyti, kad visuose miestuose plovyklų daugės, jos taps dar modernesnės. Naujausios automobilio plovimo tendencijos – nanotechnologijos, kurios geriau ir ilgiau apsaugo automobilio kėbulą. Tai padeda ilgiau išlaikyti automobilį švarų, blizgų, apsaugo jo paviršių nuo UV spindulių, ne taip greitai prilimpa purvas ir įvairūs nešvarumai, o ir vėliau jį nuplauti tampa lengviau“, – pasakojo UAB „Auto švaruolis“ atstovas.
Dažnai naudojamą lengvąjį automobilį specialistai pataria plauti bent kartą per keletą savaičių. Žiemą, kai keliuose susidaro daug druskų, sniego ir purvo sankaupų, galima tai daryti ir dažniau, o pavasarį ir rudenį automobilis bus efektyviai apsaugotas, jei padengsite jį apsauginiu vašku. Tai dvigubai ilgesnį laiką padės apsaugoti jį nuo nešvarumų.
