Pažįsta jus tiek gerai, kad žino, jog mėgstate vieną greitojo maisto restoraną, į kurį sporto klubą važiuojate, kad retkarčiais pavežate kaimyną iki stotelės, o darbo dienos pabaigoje tyčia namo važiuojate ilgesniu keliu per mišką? Tas kažkas yra jūsų automobilis, o tai, ką jis žino, galėtų praversti draudikams ir leisti sumažinti privalomojo draudimo kainą jūsų automobiliui.
Tomas Lizūnas, draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE“ atstovas, kalbėdamas pirmojoje automobilių technologijoms, inovacijoms ir pramonei skirtoje konferencijoje „Plug-in 2022“, pabrėžė, jog šiuolaikiniai automobiliai turi galimybę kaupti gausybę duomenų apie vairuotojus. Norint juos pasiekti, yra du pagrindiniai būdai: pirmasis – naudojant papildomus trečiųjų šalių telemetrijos įrenginius, antrasis – išnaudojant automobilio gamyklines sistemas.
„Automobilio gamintojas kaupia duomenis per įvairius transporto priemonėje esančius daviklius ir jutiklius bei dalinasi su vartotojais per programėles. Iš esmės, kiekvienas naujesnio automobilio savininkas turi galimybę nusipirkti tokios, specialiai automobiliui dedikuotos, programėlės prenumeratą ir valdyti savo transporto priemonę“, – aiškino T. Lizūnas.
Tokios programėlės, kalbėjo konferencijos pranešėjas, leidžia matyti, kiek degalų automobilio bake arba kiek įkrauta jo baterija. Taip pat – ar uždaryti automobilio langai, durys, bagažinė. Programėlės leidžia matyti paskutines automobilio keliones, taip pat, mėgiamus maršrutus, be to – suteikia galimybę valdyti klimato kontrolės įrenginius ir, pavyzdžiui, pašildyti automobilio saloną prieš kelionę. Taip pat tokia programinė įranga leidžia matyti ir techninės priežiūros intervalus.
„Papildomi telemetrijos įrenginiai leidžia kaupti daugiau informacijos. Pavyzdžiui, matomas laikas, kada automobiliu naudojamasi, kiek kilometrų nuvažiuojama vienos kelionės metu. Juk viena yra, kai vairuotojas važiuoja ryte į darbą ir vakare iš jo, kita, kai važinėjama visą dieną ir įveikiama daug kilometrų“, – aiškino T. Lizūnas.
Taip pat svarbi ir automobilio buvimo vieta, kadangi, sakė draudimo ekspertas, įvairiose šalyse draudimo išmokos pritaikant vairuotojo civilinę atsakomybę skiriasi.
„Tarkim, Lietuvoje vidutinė lengvojo automobilio padaroma žala eismo įvykio metu siekia apie 950 eurų. Tačiau Vakarų Europoje, tarkim, Vokietijoje, panašaus pobūdžio avarijoje padaryta žala gali siekti ir 5 tūkst. eurų. Tad, suprantama, duomenys, kur automobilis yra, kur važiuoja, draudikui leistų prognozuoti, kokia galėtų būti vidutinė žala“, – sakė žinovas.
Be to, papildomi telemetrijos įrenginiai leidžia matyti ir tai, ar įjungta automobilio degimo sistema ar ne, koks automobilio greitis, važiavimo kryptis, degalų ar energijos sąnaudos, jei pavarų dėžė mechaninė – galima matyti, netgi kuria pavara važiuojama bei kokie variklio sūkiai. Taip pat įmanoma žinoti, kokiu režimu važiuojama, kokia akceleratoriaus pozicija ir panašiai.
„Ką tai parodo kalbant apie eismo įvykį? Jei įvyksta susidūrimas, automobilis iš karto pagal įvairių modulių pateiktą informaciją gali parodyti, ar buvo suveikusios oro pagalvės, ar suveikė saugos diržai, ar vairuotojas eismo įvykio metu ar prieš jį staigiai stabdė, o gal – staigiai greitėjo, kaip jis manevravo, ar minėtu metu viršijo greitį ir, galbūt, pervertino savo, kaip vairuotojo, galimybes“, – pasakojo T. Lizūnas.
Leidžia sudaryti rizikingumo profilį
Anot „Plug-in 2022“ pranešėjo, tokie duomenys bei jų analizė leistų sudaryti vairuotojų rizikingumo profilius.
„Šiandien draudikai riziką nustato pagal kelis kriterijus: vairuotojo amžių, vairavimo stažą ir vairuotojo draudimo istoriją“, – aiškino specialistas.
Daliniu kriterijumi tampa ir teritorija ar regionas, kur apdraustas automobilis naudojamas. Kaip pasakojo T. Lizūnas, jokia paslaptis, kad didžiuosiuose miestuose eismo įvykio tikimybė didesnė nei mažuose miesteliuose ar kaimuose. Taip pat čia šiek tiek didesnė ir vidutinė žala. Įtakos draudimo poliso kainai turi ir tai, kad didžiuosiuose miestuose gyvena vairuotojai, galintys įpirkti geresnius automobilius, o tai reiškia, jog jų remontas po avarijos kainuos brangiau.
Tad automobilio kaupiami duomenys pagelbėtų draudikams, pavyzdžiui, suvokiant, kiek kilometrų per metus vairuotojas nuvažiuoja, kokie automobilio važiavimo laikai ir intervalai tarp jų.
„Juk kelionė gali tęstis valandą, bet per ją vairuotojas gali įveikti 10 km mieste, o gali 100 km greitkelyje nuo Vilniaus į Kauną“, – skirtumus aiškino žinovas.
Duomenys apie stabdymo bei akceleravimo įpročius atskleidžia tai, kaip vairuotojas elgiasi kelyje. Pasak T. Lizūno, tikriausiai visi yra skubėję, lėkę, staigiau manevravę, greitėję ir stabdę: toks elgesys, nors ir padeda tikslą pasiekti greičiau, sukelia ir didesnę riziką padaryti eismo įvykį.
„Automobilio kaupiami duomenys mums padėtų susidaryti geresnį kliento portretą – tai ne tie 3-4 kriterijai, kuriuos turime dabar. Galėtume matyti, kaip jis važiuoja, kaip elgiasi kelyje ir tuos duomenis analizuoti“, – teigė draudimo ekspertas.
Be to, pasak T. Lizūno, šitai leistų klientams paaiškinti, kodėl jo rizikingumas vertinamas vienaip ar kitaip, kodėl skiriasi draudimo įmoka.
„Ne visi klientai supranta, kodėl rizika yra tokia, kodėl jų įmoka yra didesnė negu kaimyno. Sako, va, mašinos tokios pačios, litražas panašus, kodėl man draudimas kainuoja brangiau? Tačiau rizika visą laiką vertinama individualiai, atsižvelgiant būtent į to automobilio valdytojo duomenis. Tai kuo daugiau duomenų mes turime, tuo geriau galime klientui paaiškinti, ką jis galėtų padaryti, kad būtų geresnis vairuotojas. Tuo mes sumažiname ir riziką“, – argumentavo „Balcia Insurance SE“ atstovas.
Galimas ir naujas draudimo modelis
Pasak specialisto, turint daugiau duomenų, įmanoma taikyti ir kitokius civilinės atsakomybės draudimo sprendimus.
„Pavyzdžiui, jei galėtume matyti, kada automobiliu yra naudojamasi, tai draudimo apsauga galėtų būti įjungta tik jo naudojimo metu. Dabar mes mokame už draudimą nusipirkę metinį polisą, draudimo apsauga suteikiama ir kai automobilis važiuoja, ir kai stovi – apsidraudžiama periodui“ – lygino T. Lizūnas.
Pasak jo, turint daugiau duomenų, draudimo apsauga galėtų veikti panašiai kaip programėlės prenumerata: įjungiama tada, kada reikia.
„Tad tokių duomenų turėjimas yra siekis, mat šitaip galėtume siūlyti platesnį paslaugų spektrą“, – akcentavo jis.
Pirmą kartą Lietuvoje surengtą automobilių technologijoms ir inovacijoms skirtą konferenciją „Plug-in 2022“ organizavo Lietuvos žurnalistų autoklubas, rengiantis „Lietuvos metų automobilio“ konkursą.
