Vandens ir nešvarumų kamščiai
Šiuolaikinės degalų sistemos pasižymi dideliu efektyvumu, tačiau tuo pat metu reikalauja ir atitinkamos priežiūros. Pavyzdžiui, viena dažniausių problemų, kuri aktuali ne tik dyzelinių, bet ir benzininių automobilių vairuotojams – užsikišę degalų purkštukai. Į degimo kamerą degalai įpurškiami naudojant labai aukštą slėgį per ypač mažas skylutes purkštuko antgalyje, kurios ir yra jautriausia vieta.
Šias skylutes gali užkimšti įvairūs nešvarumai, net ir itin maži, dulkių pavidalo, taip pat ir vanduo. Nešvarumai gali atsirasti dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, degalus pilant iš metalinių ar plastikinių talpyklų. Taip pat dėl natūralaus degalų sistemos judančių detalių dėvėjimosi bei korozijos arba degalų degradacijos, kai jie bake stovi ilgai, tai ypač aktualu dabar, kai dyzelino sudėtyje naudojami biopriedai.
Tuo metu drėgmė į sistemą gali patekti su degalais, pavyzdžiui, nuo degalų užpylimo čiaupo, tačiau neretai ji susidaro degalų bake dėl temperatūrų skirtumo ir nedidelio jame esančio degalų kiekio. Drėgmė veikia kaip korozijos katalizatorius, taip pat tiesiogiai užkemša pačius degalų purkštukus sudarant vandens kamščius, kurių sistema nebegali pašalinti.
Kad degalų tiekimo sistemoje yra nepageidaujamų problemų, galima suprasti pastebėjus netolygų variklio darbą, kuris gali pradėti trūkčioti stipriau nuspaudus akseleratoriaus pedalą ir norint greičiau įsibėgėti, taip pat gali pastebimai padidėti degalų sąnaudos. Tačiau pastebėjus šiuos simptomus, nebūtina skubėti į servisą. Prieš tai galima pamėginti sistemą išvalyti.
Užterštos degalų sistemos valymui yra sukurti specialūs valikliai, kurie panaikina tiek dėl nešvarumų, tiek dėl drėgmės susidariusius kamščius. Renkantis valiklius reikėtų atkreipti dėmesį ar jie yra agresyvaus ar švelnaus veikimo. Agresyvaus gali „sukelti“ nešvarumus nuo degalų bako dugno, taip pat atplėšti korozijos daleles nuo sistemos vamzdelių sienelių ir kai kuriais atvejais, tai padaro daugiau žalos, nei naudos. Švelnios veikia tik tą vietą, kur yra kamštis ir pašalina jį.
„Tokius valiklius naudoti labai paprasta. Pakanka juos įpilti į baką, kartu su degalais. Susimaišęs su degalais, valiklis patenka į sistemą ir imasi darbo – skaido nešvarumus bei drėgmę. Valiklis nešvarumus išskaido į tokias daleles, kurios lengvai telpa per purkštuko antgalį ir patenka į degimo kamerą, kur sudega kartu su degalais, tada pasišalina per išmetimo sistemą“, – valiklių veikimo principą paaiškina „Xado“ klientų vadybininkas Ramūnas Kieras.
Nešvarumai ir drėgmė sistemoje neatsiranda staiga, nebent iš karto patenka dideliais kiekiais, todėl vairuotojai turi du pasirinkimus – valiklius naudoti profilaktiškai ir taip palaikyti degalų sistemos higieną, arba situaciją mėginti gelbėti, kai pastebimi pirmieji problemos simptomai.
Automobilį „dusinančios“ kietosios dalelės
Nuo tada, kai dyzeliniuose automobiliuose pradėti naudoti kietųjų dalelių filtrai (DPF), jie vairuotojams sukelia įvairius galvos skausmus. Pagrindinė jų problema – užsikimšimas. Taip nutikus, vairuotojai turi kelis pasirinkimus: seną filtrą keisti nauju, užsikišusį tiesiog išmontuoti, arba jį išvalyti. Jei DPF išmontuosite, o ne pakeisite jį nauju ar išvalysite, ne tik labiau kenksite aplinkai, tačiau labai tikėtina, kad nepavyks įveikti ir privalomosios techninės apžiūros, kurios metu kietųjų dalelių filtro darbui skiriamas vis didesnis dėmesys.
Kokios pagrindinės šio filtro užsikimšimo priežastys? Tai gali būti tiesiog natūrali automobilio eksploatacija. DPF filtras paprastai tarnauja 300-500 tūkst. kilometrų, o jei ir pasiekiamas dalinis užsikimšimas, filtras valomas regeneracijos būdu. Filtras gyvuoja trumpiau, jeigu automobilis daugiausia eksploatuojamas miesto sąlygomis, kai važiuojami trumpi atstumai, variklis nepasiekia darbinės temperatūros, todėl ir išmetimo sistema nepasiekia reikiamos temperatūros ir suodžiai neišdega. Dar viena priežastis – blogai veikianti degimo arba tepimo sistema. Nesudegę degalai ar į degimo kamerą patenkantis tepala, per išmetimo sistemą patenka į DPF filtrą ir jį užkemša.
To pasekmės gali turėti neigiamos įtakos įprastai automobilio eksploatacijai, tai yra, padidėja degalų sąnaudos, sumažėja automobilio trauka, aktyvuojamas avarinis variklio darbo režimas. Kartais filtras užsikemša tiek, jog nebepavyksta variklio užvesti. Net ir blogiausiu atveju, kietųjų dalelių filtrą dar galima išgelbėti jį valant – naudojant specialius valiklius.
„DPF filtras yra kaip korys, kurį nešvarumai ir užkemša. Ten susidaro kietas ir labai tankus suodžių sluoksnis, kuris sumažina, o galiausiai net ir visiškai užblokuoja išmetamųjų dujų pašalinimą. Specialūs valikliai būtent šioje zonoje ir veikia. Jie supilami į degalų baką, su jais susimaišo ir patenka į degimo sistemą. Būtent čia prasideda aktyvus priemonių veikimas – degimo metu vyksta cheminė reakcija ir valiklis, dujų pavidalu, nukeliauja iki DPF filtro, pradeda ardyti suodžius ir jie pašalinami per išmetimo sistemą“, – aiškina „Xado“ atstovas R. Kieras.
Jei pastebite, kad net ir neseniai išvalius DPF filtras vėl signalizuoja apie galima užsikimšimą, reikėtų patikrinti ar tvarkingai veikia variklio degalų tiekimo ir tepimo sistemos. Jei problemų nepašalinsite, kietųjų dalelių filtras gali pradėti kimštis ypač dažnai. Valiklį galima naudoti ne tik tuomet, kai jau pastebimi DPF filtro užsikimšimo simptomai, tačiau reguliariai. Pastaruoju atveju ne tik prailginsite šio brangaus komponento veikimą, bet ir užtikrinsite sklandesnį variklio veikimą.
