„Lexus“ atiteko su didele kompanija ilgai keliauti mėgstančiam Vytarui Radzevičiui, o „Ford“ atiteko „Top Gear Lietuva“ redaktoriui Karoliui Judzentavičiui.
Vytaras Radzevičius: „Anksčiau man niekada neteko važiuoti su jokiu „Lexus“ automobiliu. Kažkaip lemtis nesuvedė. Gavau išbandyti hibridinį „Lexus RX450h 4A 3,5LHD, F Sport S + Panoraminis stoglangis (P5), 5DR“. Jei svarbu – baltą. Modifikacija skamba kaip Tokijo metropoliteno valdymo centro trečio bloko pavadinimas. Bet vis dėlto tai automobilis. Bent jau iš išorės primena.
Įsėdus į vidų atsiduri kosminės orbitinės stoties poilsio kambaryje su oda apmuštais baldais ir raudonmedžio detalėmis. Valdymas primena reaktyvinio naikintuvo piloto darbą. Regis „Lexus“ yra jau netoli tos ribos, kai automobiliai bus valdomi mintimis. Mechanikos mažai. Vien indikatoriai, mygtukai ir japoniška išmonė.
Supratęs kaip kas veikia – pavyzdžiui, susireguliavęs sėdynę, mintyse japoniškai linkčioju ir sakau „arigato“ („ačiū“ japoniškai). Nuotaiką pakelia ant stiklo matomi spidometro parodymai. Kaip ir šoninių veidrodėlių indikacijos artėjant kitiems automobiliams. Jei kas būtų pasakęs prie Brežnevo, kad gausiu pavairuoti tokį automobilį, būčiau pirštu apie smilkinį pasukiojęs.
Labiausiai patiko parkavimo sistema. Matai savo automobilį iš viršaus, tarsi iš drono. Kadangi vasarą teko pažaisti su traktoriais kilnojant ir stumdant šieno ritinius, galiu pasakyti, kad tokia matymo galimybė yra tobula. Su tokiu vaizdu galėtum su „Lexusu“ net biliardo rutulį įmušti. Tobula.
Vairavimas malonus, patogus. Greičio nesijaučia. Trauka smagi. Kelis kartus spustelėjau, kad visi pajustume spaudimą prie sėdynių. Veikia. Kaip amerikietiški kalneliai.
Didžiausias nesusipratimas manęs laukė atidarinėjant bagažinę. Tam, matyt, reikia baigti kursus. Lyjant lietui buvo sunku perprasti, ką ir kiek kartų reikia paspausti, kad bagažinė automatiškai atsidarytų ar užsidarytų. Turiu dar ko išmokti šiame gyvenime. Ne viskas pasiduoda iš pirmo karto. Net liuksusinis automobilis“
Karolis Judzentavičius: „Mustang“, priešingai nei maždaug du trečdaliai JAV gyventojų, pagaliau įsigijo pasą ir pirmą sykį išsiruošė į kelionę po platųjį pasaulį. Sunku patikėti, tačiau jau pusę amžiaus Amerikos greitkeliais skrajojantis raumeningasis eržilas iki šiol oficialiai nebuvo parduodamas Senajame Žemyne. Dabar situacija pasikeitė – nuo šiol galite užeiti į bet kurį „Ford“ prekybos saloną, pilną fiestų ir fokusų, bei išvažiuoti sėdėdami prie savos amerikietiškos svajonės vairo. Aišku, tai jokiu būdu nereiškia, kad dabar jis kas rytą siurbčioja espreso kavą, savaitgaliais lankosi operoje ar žino, kas yra išties geras alus. Ne, į Europą atkeliavęs „Mustang“ vis dar elgiasi kaip tipinis amerikietis turistas: jis didelis, plevėsiškas, garsus ir triukšmingas, o jo kultūros supratimas apsiriboja NASCAR lenktynių stebėjimu išsidrėbus ant sofos.
Šešių laipsnių automatas niekur neskuba, o galinės padangos tirta iš siaubo kiekvieną sykį jūsų pėdai priartėjus prie greičio pedalo
Tačiau būtent dėl to šis jankis toks žavus. Jis įkūnija tą amerikietiškąją svajonę, kurią regėjome ne viename iš už Atlanto mus pasiekusiame filme – saulės nutviekstos prerijos, atviras, tiesus tarsi styga kelias, pro pravertą šoninį langą iškišta alkūnė, „Born in the USA“ garso takelis salone ir tingiai burbuliuojantis V8 priekyje. „Mustang“ yra būtent toks, kokį jį įsivaizduojate. Kaip jis važiuos, žinote dar nė nepravėrę vairuotojo durelių. Nepaisant pasaulinės rinkos genų, kur kas labiau nei ankstesnėse modelio kartose civilizuoto interjero ir pirmą kartą serijiniame „Mustang“ sumontuotos nepriklausomos galinės pakabos, jis vis dar išliko tikru raumeninguoju automobiliu. Ir to nė kiek nesigėdija.
Užvestas 5 litrų atmosferinis aštuoncilindris motoras piktai suurzgia ir dirbdamas laisva eiga švelniai siūbuoja visą kėbulą į šalis. Šešių laipsnių automatas niekur neskuba, o galinės padangos tirta iš siaubo kiekvieną sykį jūsų pėdai priartėjus prie greičio pedalo. Jis netgi turi gamyklinę „padangų svilinimo“ funkciją.
Elgesiu kelyje „Mustang“, nepaisant 421 AG siekiančios galios ir mažiau nei 5 sekundes trunkančio įsibėgėjimo iki 100 km/val., neprilygsta geriausiems grynakraujams vokiečių ar italų ristūnams, tačiau jis ir nepretenduoja tapti Alpių kalnų perėjas dorojančiu skalpeliu. Svarbiausia, kad su juo visuomet jausitės ypatingai – nesvarbu, ar saulėtą vasaros dieną įsmigęs į gilias ir plačias odines sėdynes skriesite prie jūros, ar lyg pamišėlis slidinėsite užsnigtame užmiesčio kelyje, ar riedėsite senamiesčio grindiniu. Kiekvienas prie „Mustang“ praleistas kilometras taps įvykiu, ir, jei jis gali perskrosti visas Valstijas, tai kur kas kuklesni Europos mastai neturėtų sukelti didesnių problemų.
Tiesa, keliauti teks dviese – galinės sėdynės iš esmės tėra dekoracija – tačiau į erdvią bagažinę tilps kur kas daugiau nei vien maudymosi kelnaitės. Be to, jis nėra archajiškas ir turi visus reikiamus komforto bei multimedijos žaisliukus. Aišku, į Romos ar Atėnų senamiesčių gatveles geriau nelįsti, nes šio 4,8 metrų ilgio stuobrio apsisukimo spindulys maždaug toks pat, kaip Jupiterio. Dar teks nusiteikti, jog būsite dažnas svečias degalinėse – benzino sąnaudos nesunkiai gali priartėti prie dviejų dešimčių litrų šimtui kilometrų ribos. Aišku, galima rinktis daugiau nei perpus mažesnio tūrio 2,3 litro „EcoBoost“ motorą, tačiau tai būtų tas pats, jei užėję į „Michelin“ lygio restoraną, užsisakytumėt dešrainį ir bulvyčių. „Mustang“ tiesiog privalo turėti V8 širdį. Be to, ant jo spidometro puikuojasi užrašas „Greitis žemėje“ – ar gali būti kas nors kiečiau?
Na, o bene geriausias „Mustang“ atributas yra kaina. Už 45 tūkstančius gausite gausiai įrengtą GT modelį su V8 motoru, automatine transmisija ir roboto slydimo diferencialu, 19 colių ratlankiais, odinėmis sėdynėmis, multimedijos ir navigacijos bei klimato kontrolės sistemomis. Panašiai sukomplektuoti europietiški analogai atsieis bent porą sykių daugiau, o sutaupytus pinigus galėsit išleisti kelionėse, degalinėse pirkdami džiovintos jautienos traškučius.
